Pokalbiai su DievuPavyzdys

Dievo balso jutimas ir mėgavimasis juo tapo pačiu įdomiausiu nuotykiu mano gyvenime. Dievo balsas atneša Jo esybę ir Jo apgaubiantį artumą. Kai Jis kalba, Jis pribloškia mane savo meile. Todėl Dievo balso pajutimas yra susitikimas su Dievu. 

Patirtis parodė, jog man nereikia bijoti, kad Jėzus Kristus kalbės su manimi, nes Jo balsas atneša Jo artumą, o Jo Asmenybė yra visada maloni, netgi tuomet, kai pataiso. Jis gerbia, kaip jaunikis gerbia savo nuotaką. Jo pastovus gerumas moko mane Juo pasitikėti. 

Man pirmas požymis to, jog Viešpats man kalba, yra tai, kad Jo balsas patraukia mano dėmesį. Kartais, Jo kreipimasis į mane yra labai aiškus. Bet Jo žodžiai taip pat gali skambėti kaip mano asmeninės mintys ir vaizduotė arba kaip mane supančių žmonių žodžiai. Tuomet aš mąstau: „Ar tai Viešpats kalba, ar mane tiesiog klaidina mano protas, valia ir emocijos?“ 

Vieną kartą aš prašiau Dievo, kad Jis padėtų man išspręsti dilemą – kaip atpažinti Jo balsą. Tai, ką Jis man apreiškė, mane nustebino. Jis atsakė, kad 90 proc. atvejų, kai aš sustodavau pamąstyti, ar tai kalba Dievas, ten tikrai būdavo Jo balsas. Mane apėmė siaubas, nes aš dažnai atmesdavau Jo šnabždesius, kas savo ruožtu vesdavo prie akivaizdaus nepaklusnumo. Mano taisyklė tokia: Jei aš turiu stabtelėti ir savęs paklausti: „Ar tai kalba Viešpats?“, — tuomet, greičiausiai, tai kalba Dievas! Po pripažinimo, jog tai kalba Dievas, seka įžvalgumas, ką toliau daryti.

Dabar, aš trokštu bendravimo su Viešpačiu. Jo mintys yra gryna išmintis, tokia priešinga, nei man būdingi polinkiai. Kai Jis kalba, Jis atskleidžia tiesą, savo patarimu išplėsdamas mano ribotą supratimą. Jo gaivinančio apreiškimo ar nurodymo sūkuryje, aš dažnai pastebiu, jog mano supratimas visiškai netikėtai pasikeičia: vieną akimirką aš nežinau ir nesuvokiu, o kitą akimirką aš ką nors suprantu taip įtikinamai, kad nejučia sau sakau: „O! Dabar supratau.“

Kai mano dvasia jaučia Jo bendravimą ir nesvyruojantį artumą, mane dažnai pripildo ir manyje pasklinda ramybė arba iš mano vidaus pradeda veržtis džiaugsmas. Po to, gali pradėti riedėti ašaros. Aš manau, jog tai Dievo gerumas sukelia atsaką įvairiuose mano esybės lygmenyse. Jo balsas inicijuoja mano atsaką, kuris tampa kita mūsų besitęsiančio pokalbio dalimi.