Drąsūs: Žvilgsnis į drąsų netobulų žmonių tikėjimąPavyzdys

Diena 4: Jehonatanas

Jehonatanas buvo vyriausiasis Sauliaus, pirmojo Izraelio karaliaus, sūnus. Įprastai, karaliui numirus, jo pirmagimis sūnus užimdavo sostą ir tapdavo karaliumi. Jehonatano nelaimei, Dievas atmetė Saulių dėl jo nepaklusnumo (žr. 1 Samuelio 15 skyrių) ir pasirinko Dovydą, kad šis jį pakeistų karaliaus vietoje. Dovydas buvo kantrus ir, užuot veržęsis per prievartą užimti titulą dar nepasibaigus Sauliaus karaliavimui, laukė Dievo numatyto laiko, kad teisėtai užimtų sostą.

Įsivaizduokite save šioje situacijoje Jehonatano vietoje. Jūs esate princas. Jūsų tėvas yra karalius. Gyvenate rūmuose, jūsų gyvenimas yra nuostabus. Tuomet jūsų tėvas priima tam tikrus blogus sprendimus ir sumauna jūsų ateitį. Ką jaustumėte žmogui, kuris buvo išrinktas, kad pasibaigus jūsų tėvo karaliavimui, karaliautų vietoj jūsų?

Kad ir kaip Jehonatanas jautėsi pradžioje, mes matome, kad jis ir Dovydas tampa geriausiais draugais. Sauliaus, kuris tapo Dovydo uošviu, santykiai su Dovydu yra sudėtingi ir nestabilūs. Kartais, atrodo kad jam Dovydas patinka, bet tuomet Saulius kelis kartus bando jį nužudyti.

Bet Jehonatanas niekada nesvyruoja. Jis lieka ištikimas kaip draugas ir sąjungininkas. 1 Samuelio 20 skyriuje skaitome apie tai, kaip jis įspėja Dovydą bėgti nuo savo tėvo Sauliaus, nes Saulius (ir vėl) susiruošė nužudyti Dovydą. Įsivaizduokite, kaip tai Jehonatanui buvo sunku. Jis žinojo, kad Dievas perduoda jo teisę į sostą Dovydui. Jehonatanui teko būti tarpininku tarp savo tėvo, dabartinio karaliaus, ir savo bičiulio, būsimo karaliaus. Jam reikėjo pasirinkti kažkurią pusę bei nenustoti gerbti kito žmogaus. Ir Jehonatanas apsisprendė: Jis pasirinko tą žmogų, kurį pasirinko Dievas. Jis nusprendė sekti tuo, ką darė Dievas. Tai nedarė jo gyvenimą lengvesnį, bet jo charakteris liko nepažeistas iki pat gyvenimo pabaigos.

Jehonatano drąsa buvo nukreipta į ateitį. Jis žinojo, kad netaps karaliumi ir, kad jo tėvo Sauliaus giminės viešpatavimas eina į pabaigą. Jo tėvas tinkamai juo nepasirūpino, bet Jehonatanas žiūrėjo į ateitį ir pasirūpino savo sūnumi. Jis nusprendė priimti antraeilį vaidmenį didžiajame Dievo paveiksle, atsisakydamas vadovautis pavydu, kurio stumiamas veikė jo tėvas Saulius, ir dėl kurio pačiam Jehonatanui teko pjauti viso to vaisius.

Klausimai apmąstymui ar aptarimui:

1. Ar pažįstate žmogų, kurio drąsa atneša daugiau naudos jam pačiam, nei kitiems? Ką manote apie to žmogaus charakterį?

2. Kokiu būdu galite būti drąsūs kito žmogaus labui?