Išaušta didi diena

Pagaliau, Kristaus gimimas: ėdžiose gulintis naujagimis, Jo tėvai ir piemenys. Ši istorija galėtų nugrimzti laiko užmarštin, jei ne tą žiemos dieną gimęs kūdikis. 

Ėdžios, greičiausiai, buvo šeimyninio namo priestatas, kuriame buvo laikomi ir šeriami gyvūnai. Daugelis vaikų negimdavo rūmuose ar esant geroms higienos sąlygoms; daug mirdavo gimdymo metu arba labai ankstyvame amžiuje. 

Grįžtant šiek tiek atgal, valdytojas, vykdydamas ciesoriaus Augusto įsakymą, liepė visiems vyrams eiti į savo gimtąjį miestą užsirašyti – tai buvo kažkas panašaus į gyventojų surašymą tik su liūdnesnėmis pasekmėmis tuo atveju, jei tai nebus padaryta. 

Juozapui ir Marijai tai buvo labai blogas laikas, nes paskutiniuoju nėštumo laikotarpiu jai teko keliauti iš Nazareto į Betliejų. Tai buvo ilga ir varginanti 145 kilometrų kelionė. Mes nežinome, kaip ilgai jie buvo apsistoję Betliejuje iki to laiko, kai išaušo didi diena, bet atrodo, kad neilgą laikotarpį. Gyventojų surašymas reiškė, kad miestelis buvo perpildytas, tad nesurasti tinkamos vietos gimdymui nebuvo kažkas neįprasto, nors tai ir kėlė nepatogumų. 

Daugelis iš tų dalykų, kurie buvo susiję su Marijos paklusnumu Dievui, mažiausiai, buvo nepatogūs. Būtume neišmintingi manydami, kad Dievo valios vykdymas visada bus patogus, paprastas ir be jokių kliūčių. Marija patyrė socialinius priekaištus, atskyrimą nuo savo šeimos (bent tris kartus, apie kuriuos mums yra žinoma) ir, galiausiai, didžiausią bet kurios motinos skausmą – vaiko mirtį, „ir tavo pačios sielą pervers kalavijas“. Kuomet Marija pasakė: „tebūna man, kaip tu pasakei“, – ji negalėjo suprasti reikšmės, tačiau mes taip pat jos nesuprantame, kai sakome: „Taip, Viešpatie.“ Bet „taip“ yra vienintelis atsakymas Dievui, nes atsakyti Viešpačiui „ne“ būtų prieštaringa. „Taip“ visada yra geriausias atsakymas, nes, nors jį gali lydėti sunkumai, jis visada tuo pačiu atneša ir gilų pasitenkinimą bei ramybę, žinant, kad Dievas yra mumis patenkintas. Kitaip tariant, paklusdami Dievui, esame žymiai geresnėje pozicijoje, net jeigu mums atrodo priešingai.

Išaušta didi diena ir Jėzus Kristus, įsikūnijęs Žodis, gimė kaip bejėgis kūdikis netikėtoje vietoje tarp netikėtų žmonių. Jis negimė rūmuose; Jam nebuvo suteiktos privilegijos, be to, Jis negyveno laikotarpyje, kuris buvo žinomas naujoviška naujagimių sveikatos priežiūra.  

Izraelio karaliai, vyriausieji kunigai ir romėnų atstovai, visi jie akivaizdžiai nedalyvavo. Ar kas nors iš jų pastebėjo? Na taip, bet atidėsime tai kitai dienai.

Didi, didingiausia pasaulio diena praėjo beveik nepastebėta. Vis dėlto, tą dieną ėdžiose nutiko kažkas nuostabaus, kažkas labai gražaus. Atėjo mūsų atpirkimo kūdikis. Dievas, apsigyvenęs su žmonėmis – Dievas su mumis – Dievas mums.