Pavojingos maldosPavyzdys

Sutrukdyk mane

Tai, apie ką meldžiamės, yra svarbu. Bet tai ne tik svarbu, o tuo pačiu metu ir daug ką atskleidžia. 

Mūsų maldų turinys pasako mums apie mus ir mūsų santykį su Dievu daugiau, nei daugelis gali įsivaizduoti. Tai, ko meldžiame, atvaizduoja tai, kuo tikime apie Dievą. Jei dauguma mūsų maldų yra susijusios su „mumis“ ar su tuo „kas rūpi mums“, tuomet mūsų maldų turinys liudija apie tai, jog giliai savyje mes tikime, kad Dievas egzistuoja, pirmiausia, dėl mūsų.

Taigi, skirkite laiko ir panagrinėkite maldas. Pamąstykite apie viską, ko paskutiniu metu meldėte. Ne per visą savo gyvenimą, bet tik per pastarąsias septynias dienas. Apsvarstykite galimybę užsirašyti užrašinėje ar savo telefone ir išvardyti visus skirtingus dalykus, kurių per pastarąją savaitę prašėte Dievo, kad padarytų. Skirkite minutėlę ir apsvarstykite visa tai. Ar prisimenate? Apie ką meldėtės? Ko prašėte Dievo, kad padarytų? 

O dabar atsakykite sąžiningai. Jei Dievas į kiekvieną jūsų maldą, kuria meldėtės per pastarąsias septynias dienas, atsakytų „Taip“, kaip būtų pasikeitęs pasaulis? 

Jei meldėtės įprastomis, saugiomis maldomis, tuomet, galbūt, būtumėte turėję sėkmingą dieną, būtumėte saugiai atvykę ar mėgavęsi palaimintu dvigubu mėsainiu su sūriu, bulvytėmis ir gazuotu gėrimu.

Jei panagrinėčiau savo maldas, metų metus rezultatai būtų buvę liūdni. Jei Dievas per savaitę būtų padaręs viską, ko buvau Jo prašęs, tai pasaulis nebūtų stipriai pasikeitęs. Tiesą sakant, kartais kelias savaites dėl nieko nesimelsdavau. Kitas savaites, galbūt, ir melsdavausi, bet maldos būdavo apie mane, o tai nekeičia to didžiojo paveikslo.

Mano maldos buvo per saugios.

Aš turėjau prieigą prie visatos Kūrėjo ir Valdovo. Didingojo „Aš esu“. Alfos ir Omegos. Pradžios ir Pabaigos. Prie visagalio, visažinio, visur esančio Dievo, kuris gali siųsti ugnį iš dangaus, sučiaupti alkanų liūtų nasrus ar nuraminti siautėjančią audrą. O viskas ko aš Jo prašiau buvo, kad Jis mane saugotų ir palaimintų mano dieną.

Metų metus aš niekada nenorėdavau būti sutrukdytas. Bet pasimeldęs daugiau pavojingų maldų, aš atradau, kad švelnūs Dievo paraginimai pastoviai pertraukia mano į save sutelktus planus ir, kad Jis nukreipia mane link savo amžinosios valios.

Mano tikėjimas yra stipresnis.

Mano gyvenimas yra turtingesnis.

Mano širdis yra pilnesnė.

Pasvarstykite, kas galėtų būti kitaip, jei melstumėtės atviriau. Jei daugiau rizikuotumėte. Jei būtumėte labiau atviri tam, ką Dievas gali padaryti jumyse, o ne tikėtumėtės, kad Jis padarys kažką dėl jūsų. Ką, jeigu melstumėtės drąsesnėmis maldomis? Svajotumėte apie daugiau? Beatodairiškai veržtumėtės paskui Jėzų su bebaimiu, pasiaukojančiu tikėjimu?

Metas pakeisti tai, kaip meldžiatės. Metas palikti saugias, patogias, nuspėjamas, lengvas maldas. Metas melstis drąsiai, rizikuoti, atsiverti kitam keliui į geresnį tikslą. Metas pradėti melstis pavojingomis maldomis. Metas būti sutrukdytam.

Jei tikrai norite Žemėje kažką pakeisti, jums reikia jėgos iš aukštybių. Jei norite, kad jūsų gyvenimas turėtų prasmę, metas melstis pripildytai, drąsiai ir narsiai. 

Ieškokite Dievo ir svajokite apie daugiau. Atsisakykite baimės patirti nesėkmę. Metas surizikuoti. Pasitikėti. Išdrįsti. Patikėti. Gyvenimas ne visada atrodys saugus. Ir prireiks tikėjimo. Bet be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui.

Ko gi jūs laukiate?

Sužinokite daugiau apie naująją Craig Groeschel knygą „Pavojingos maldos“ (angl. Dangerous Prayers).