Pavojingos maldosPavyzdys

Palaužk mane

Nėra nieko blogo melstis už saugumą ir palaimas, tačiau kas, jei norite daugiau, nei tai? Kas, jei trokštate jėgos iš Šventosios Dvasios, stiprybės iš dangaus, neišjudinamo tikėjimo, nuoširdaus artumo su Tėvu? 

Užuot prašydami Dievo saugumo, daugiau palaimų ir apsaugoti jūsų gyvybę, jums gali tekti paprašyti Dievo jus palaužti.

Kuomet galvoju melstis malda „Viešpatie, palaužk mane“, pradedu mąstyti apie patirtį, kurią Amy ir aš kadaise patyrėme savo mažoje grupelėje. Vėjuotą, stingdantį sausio mėnesio trečiadienio vakarą sėdėjome šiltame ir jaukiame kambaryje, kuriame septynios ar aštuonios poros dalinosi būtent apie šią pavojingą maldą.

Sutarėme, kad visi norime to melsti – ir tikrai to norėjome – tačiau negalėjome paneigti, kad bijome pasekmių. Pirmoji kalbėjusi moteris rimtai pažvelgė į šią galimybę, tačiau prisipažino apie jos viduje vykstančią kovą. Mylinti žmona ir keturių vaikų motina, ji dar būdama vidurinėje mokykloje, nuo antrosios klasės ištikimai sekė Jėzumi. Ji patarnavo vaikų grupelėms bažnyčioje, ištikimai aukojo dešimtinę, padėjo globotiniams vaikams, kas savaitę dalyvaudavo Biblijos studijose ir dažnai savanoriškai siūlėsi garsiai melstis grupelėse.

Tačiau susidūrusi su galimybe prašyti Dievo palaužti ją, ji atsisakė. „Atsiprašau, bet turiu būti atvira“, – sakė ji. „Nenoriu prašyti Dievo, kad Jis mane palaužtų. Aš bijau pasekmių. Esu mama su keturiais vaikais. Aš juos per daug myliu. Prašyti Dievo maldoje mane palaužti man yra pernelyg baisu. O kas, jeigu aš susirgsiu, panirsiu į depresiją ar atsiribosiu nuo savo šeimos?“ 

Dauguma grupelėje buvusių žmonių sutiko su tuo.

Tačiau mano šiandienos klausimas mums visiems išlieka tas pats: ką prarandame prisirišę prie savo komforto?

Ką praleidžiame būdami taip įsipareigoję išvengti skausmo ir diskomforto?

Jėzus sakė: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras“ (Mt 16, 25). Jėzus mus nekviečia į patogų ir paprastą gyvenimą, bet į atsidavimo ir pasiaukojimo kupiną gyvenimą. Mūsų didžiausias noras neturėtų būti savosios valios įvykdymas, bet Jo valios įvykdymas. Ir Jėzus kviečia mus paleisti savo pačių gyvenimus, kad galėtume gyventi akimirka po akimirkos, diena po dienos – Jam. Išeiti iš savo jaukių svetainių ir saugių maldų, kad pažintume, ką reiškia būti palaužtam dėl kitų.

Gyvendami patogume, mes rizikuojame praleisti ką nors brangesnio, nei mūsų saugumas ir patogumas. Nesuvokiame, kokios palaimos gali tykoti kitoje Dievo pusėje, būnant palaužtiems.

Lukas rašė: „Ir [Jėzus] paėmęs duonos, sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“ (Lk 22, 19). Bemaž visi Biblijos tyrėjai sutinka, kad Jėzaus nurodymas „tai daryti“ suteikia tikintiesiems galimybę prisiminti, pagerbti ir švęsti jo mirtį ir prisikėlimą. Tačiau kai kurie mano, kad šie Jėzaus žodžiai taip pat nurodo kaip mes turime gyventi. Kas, jeigu Jėzus kalbėjo ne vien apie ritualą, kurį kartais atliekame bažnyčioje? O kas, jei Jis mus kvietė kasdien būti „sulaužytais“ ir „išlietais“? Kas, jeigu turėtume drąsos, ryžto bei tikėjimo melstis: „Dieve, palaužk mane“?

Mes Jėzų prisimename ne vien per Eucharistiją bažnyčioje. Mes prisimename Jį per savo kasdienį gyvenimą. Kadangi Jėzaus kūnas buvo sulaužytas ir Jo kraujas buvo išlietas dėl mūsų, mes irgi turėtume kasdien Jam gyventi, būdami palaužti ir išlieti. 

Iš pirmos nuogirdos tai gali atrodyti ne itin patraukliai. Kas norėtų būti „sulaužytas“ ir „išlietas“? Geriausiu atveju tai nuskamba skausmingai, blogiausiu – kankinančiai. Tačiau dovanodami savo gyvenimą atrandame tikrąjį džiaugsmą. Užuot vykdę savo valią, mes pasiduodame Jam. Užuot bandydami užpildyti savo gyvenimą viskuo, ko norime, mes ištuštiname jį, kad pakeistume kitų gyvenimus.

Tikrasis palūžimas prieš Dievą nėra vienkartinis įvykis – tai kasdienis sprendimas. Paulius rašė: „aš kasdien mirštu“ (1 Kor 15, 31). Ką tai reiškia? Kiekvieną dieną jis pasirinko nukryžiuoti savo norus, kad galėtų visiškai gyventi vardan Dievo šlovės. Jei turite drąsos melstis šią maldą, pasiruoškite. Pasiruoškite pažinti Dievą ir būti pažintais Jo tokiu būdu, kokio dar nesate patyrę.

Galite pasilikti saugume. Tačiau nujaučiu, kad norite daugiau, nei tai. Padariau kitokį sprendimą. Esu tikėjimo kupinas, visu turtu rizikuojantis asmuo. Niekuomet neįžeisiu Dievo mąstydamas paviršutiniškai ar gyvendamas saugiai. Jei yra palaimos kitoje palūžimo pusėje, tuomet palaužk mane.