Pavojingos maldosPavyzdys

Tebūna Tavo valia 

Vietoj ilgų, skambių ir įmantrių maldų, Dievą paliečia maldos, kurios yra paprastos, tikros ir nuoširdžios. Bet paprastos – tai ne tas pats, kas saugios. Ir, būtent, dėl šios priežasties aš ir esu priverstas tai rašyti. Didžiausia klaida mano maldos gyvenime ir priežastis, kodėl mano maldos buvo tokios nevykusios yra tai, kad meldžiausi per saugiai. Aš buvau komforto su Dievu zonoje. Buvau, nei karštas, nei šaltas. Mano maldos buvo drungnos. Bet saugios ir vangios maldos neveda mūsų arčiau Dievo ir nepadeda mums atskleisti Jo meilės šiam pasauliui.

Maldos iš savo prigimties yra pavojingos. Šią idėją apie maldas suvokiau, kai skaičiau kaip Jėzus kalbėjo su savo Tėvu Getsemanės sode, visai neužilgo iki to, kai atidavė savo gyvybę ant kryžiaus. Žinodamas kas Jo laukia, Jėzus klausė Dievo ar yra koks nors kitas kelias. Tuomet Jėzus, ne šiaip paprastas mokinys ar asmuo Biblijoje, bet J-Ė-Z-U-S, Dievo Sūnus, meldėsi pažeidžiama ir pavojinga paklusnumo malda: „Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu“ (Evangelija pagal Luką 22,39).

Jėzus niekada neprašo mūsų daryti to, ko nebūtų daręs pats. Jis kviečia mus į gyvenimą tikėjimu, o ne gyvenimą komforte. Vietoj to, kad ateitume pas Jį dėl saugesnio, lengvesnio gyvenimo, kuriame nebūtų rūpesčių, Dievo Sūnus meta mums iššūkį surizikuoti mylėti kitus labiau, nei save. Vietoj to, kad tenkintume savo kasdienius norus, Jis kviečia mus, kad atmestume juos dėl to, kas amžina. Vietoj to, kad gyventume taip, kaip norime, Jis sako mums kasdieną imti savo kryžių ir sekti Jo pavyzdžiu.

Aš nerimauju, kad daugeliui žmonių, malda yra kaip loterijos bilieto įsigijimas, šansas gyventi čia Žemėje be problemų, be streso, be skausmo. Kitiems – malda yra tik sentimentalus formalumas, toks pats, kaip ir mėgstamų dainos žodžių ar vaikiško eilėraštuko kartojimas. O dar kiti, meldžiasi tik todėl, kad, jei to nedaro, jaučia vis didėjantį kaltės jausmą. 

Bet nei viena iš šių maldų neatvaizduoja gyvenimą, kurį Jėzus atėjo mums suteikti. 

Priešingai, Jėzus pašaukė mus palikti viską, kad sektume Juo.

Jėzus ne tik metė kitiems iššūkį palikti savo pačių valią, bet ir pats gyveno pavojingą tikėjimą. Jis liesdavo raupsuotuosius. Rodydavo malonę prostitutėms. Ir drąsiai stovėdavo akistatoje su pavojumi. Tuomet Jis mums pasakė, kad galėsime padaryti tai, ką padarė Jis ir netgi daugiau.

Štai kodėl mes negalime sustoti ties tuo, jog, tiesiog, prašyti Dievo, kad palaimintų mūsų maistą ar „būtų šiandien su mumis“.

Biblijoje mums yra bylojama, kad galime „visiškai pasitikėdami artintis prie malonės sosto“. (Laiškas Hebrajams 4,16a). Mes neturime artintis droviai ar jaustis nepatogiai – mes galime artintis prie Dievo drąsiai, ryžtingai ir pasitikint. Kai meldžiamės tokiu būdu, tuomet „rasime malonę gauti pagalbą deramu laiku“. (Laiškas Hebrajams 4,16b).

Jūsų maldos yra svarbios.

Tai, kaip meldžiatės, yra svarbu.

Tai, ko meldžiate yra svarbu.

Jūsų. Maldos. Paliečia. Dievą.