Dėl nieko nesusirūpinęPavyzdys

Kas būtų, jei galėtumėte garbinti Dievą esant dideliame skausme? Brajanas patyrė nerimą, dėl kurio atsirado fiziniai negalavimai. Tačiau per savo patirtį jis suprato, kad jis vis tiek yra dėkingas Dievui už daugybę įvairių dalykų. Štai jo istorija: 

Pirmą kartą susidūriau su ūmiu nerimu ir panika prieš kelerius metus, gyvendamas užsienio valstybėje sudėtingu savo gyvenimo etapu. Bandydamas išmokti naują kalbą, pradėti verslą, būti Kristaus šviesa ten, kur praktiškai nebuvo bažnyčios, ir būdamas mažų dvynukų tėvas, tarsi pamažu įžengiau į tamsųjį slėnį. 

Keleto mėnesių bėgyje buvau kankinamas krūtinės ir galvos skausmais, bei kitais susirgimais, kurie pasitarnavo kaip stumiamoji jėga baimei ir rūpesčiui. Tai buvo visai nepažįstamas potyris, tai buvo kažkas kita. Iki šio gyvenimo momento aš nebuvau įtemptai kovojęs su nerimu, ir, nuoširdžiai pasakius, aš netgi didžiavausi savimi, kad esu drąsus rizikuotojas. Bet netrukus pradėjau svarstyti apie blogiausius scenarijus - buvau įsitikinęs, kad kažkas yra negerai su manimi, ar kad mano šeimai kažkas nutiks baisaus. 

Žmonės klausia, ar mano nerimas buvo atsitiktinis, psichologinis ar dvasinis. Nemažai pagalvojęs, esu ganėtinai įsitikinęs, jog atsakymas yra „taip“. Manau, kad neretai vienu metu gali vykti keli dalykai. Stresas gali kauptis iki tos ribos, kur net tie, kurie turi didžiausią pakantą, tampa jautrūs jo griaunamajai jėgai. 

Be to, kaip ir kitos fizinės ribos ar ligos, kai kurie iš mūsų susiduria su laiku, kai kūno cheminės medžiagos tampa nesubalansuotos. Taip pat, atrodo, kad mūsų dvasinis priešas yra galimybių ieškotojas, kuomet kalbama apie jo užpuolimus, smogiančius į mūsų silpnąsias vietas. 

Garsiajame Pauliaus iššūkyje dėl nieko nesirūpinti, laiške filipiečiams 4, 6-7, jis kviečia mus ne tik melstis, bet ir dėkoti. Pauliaus nurodymų kontekstas nenutiko lipant pergalei ant kulnų ar gavus stebuklingą proveržį. Tiesą pasakius, tuomet Paulius buvo ganėtinai baisioje padėtyje. Jis rašė filipinų bažnyčiai būdamas kalėjime ir laukdamas labai neaiškios ateities. Ir vis dėlto, jo laiškas atspindi jo gilų džiaugsmą ir džiaugsmingą požiūrį. 

Taigi, būdami skausme, mes taip pat galime garbinti. 

Netikiu, kad Paulius prašo mūsų siekti nenuoširdaus dėkingumo. Manau, kad Paulius ragina dėkoti už tai, kur tos padėkos laukiama, net ir vykstant bet kokiai dabartiniai kovai, kurią išgyvename. 

Pastebėjau, kad niekuomet nebūnu be švęsti reikalingų dalykų. Netgi per sunkiausius išbandymus, su kuriais teko man susidurti, taip pat buvo dalykų, dėl kurių buvau dėkingas. Malda už juos ir dėkingumo išreiškimas Jam padeda pakeisti mano požiūrį ir perstatyti mintis iš naujo. 

Pernelyg daug neigiamų ir įtemptų minčių gali sukelti bendrą artėjančios pražūties jausmą. Tačiau net išsakydamas savo dėkingumą Dievui kaip priverstinį disciplinos aktą, aš dažnai patiriu kaip sunkumas nuo manęs atsitraukia. 

Tai nereiškia, kad egzistuoja kažkokia lengvabūdiška gyvenimo be nerimo formulė. Bet sprendimas šlovinti Dievą net per skausmą yra kelias į Jo gyvybę teikiančią akivaizdą, suteikiančią ramybę. 

Brajanas