Dėl nieko nesusirūpinęPavyzdys

Ar šiandieniniame pasaulyje tikrai įmanoma atrasti ramybę? Cheri prieš 11 metų pasileido į žygį, norėdama būtent tai sužinoti. Štai ką ji atrado kelyje: 

Aš puikiai prisimenu tą dieną, kai nusprendžiau, kad nebegaliu daugiau taip gyventi.

Štai ir aš, visiškai atsidavusi Kristaus pasekėja, gyvenanti įprastu ritmu, kaip ir visi kiti. Gyvenau baimėje ir nerime, nors žinojau, kad taip neturėtų būti! Nuosekliai skaitydavau Dievo Žodį, kad nebijočiau ir dėl nieko nerimaučiau. Tačiau tai atrodė neįmanoma!

Biblijoje iš Dievo galime perskaityti daugybę bylojimų apie baimę ir jos priešnuodį: ramybę. Vienu metu, Jėzus ir Jo mokiniai bandė kirsti Galilėjos jūrą būdami valtyje, kai įnirtinga audra įsitvėrė juos nuskandinti. Jie visi kovojo dėl valties stabilumo, tačiau ką tuo metu darė Jėzus? Jis miegojo! Baisios audros vidury.

Mokiniai pažadino jį, klausdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“, Jėzus atsikėlė ir nutildė audrą, ir viskas pilnai aprimo. Tuomet Jis paklausė mokinių: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ (Mk 4, 40).

Tai, galima sakyti, apibendrino mano pašnekesius su Dievu. Jaučiau, kad Jis klausė manęs kodėl aš taip bijau, o aš atsakydavau: „Argi tai nėra akivaizdu? Pažvelk į mano aplinkybes! Kas nebūtų buvęs ar neišdrįstu bijoti?“

Mano ramybės paieškos kelyje, keli dalykai tapo visiškai aiškūs.

1. Mano aplinkybės lėmė mano ramybės lygį. Jei gyvenimo aplinkybės buvo geros, tuomet likdavau rami. Jei audros apsupdavo mane - tapdavau susirūpinusi, nerami ir visuomet pavargusi - išsekusi nuo emocijų. Buvau tokia pati kaip ir mokiniai audros metu. Bijojau audros, buvau sužeista ir sutrikusi, nes galvojau, kad Dievui tai nerūpi. Tačiau Jėzus atvedė mane prie kitos minties.
2. Jėzus bandė mane išmokyti likti ramiai, nepaisant audros. Galbūt tai siejate su savo gyvenimu? Aš vis dar stengiausi suprasti, kaip Jėzus galėjo tikėtis, kad audroje patirsiu ramybę, galvodama, ar iš tikrųjų Jam rūpėjau. Bet tuomet įvykdžiau kitą proveržį supratime. 
3. Mano audros atskleidė mano pasitikėjimo lygį.Ramybė nereiškia, kad viskas vyksta sklandžiai jūsų gyvenime. Tai reiškia būti ramiems audroje, kuri tuo metu purto jūsų gyvenimą. Aš nesugebėjau išmokti pasitikėti Dievu ir atrasti ramybę net tose audrose. Ar jau buvote atsitrenkę į šią sieną?

Buvo akivaizdu, kad vis dar turiu kur augti. Bet aš mokausi, kad kelias į ramybę yra randamas pasitikint ir nukreipiant mintis į Tą, kuris niekuomet nebūna įbaugintas audrų. Tai nenutiko pernakt, bet žingsnis po žingsnio, vis daugiau ramybės ir poilsio pasiekia mano išvargusią ir nukamuotą sielą. 

-Cheri