Dėl nieko nesusirūpinęPavyzdys

Ar kartais jaučiate kaltumo jausmą dėl to, kad esate krikščionys, kurie „dėl nieko nesusirūpinę?“ Ar nerimaudami jus apima sielvartas, nes jaučiatės, jog neturėtumėte to jausti? Lori buvo toje pačioje valtyje, kol atrado vieną dalyką, kuris pakeitė viską. 

Mano santuoka buvo nesėkminga. Prisiėmiau visą atsakomybę už trijų vaikų auginimą, o du iš jų - paaugliai (Viešpatie, padėk!). Dirbti, gaminti, tvarkyti, vairuoti, taisyti, finansuoti, palaikyti, mylėti, aprūpinti - visai tai teko man. Mano nerimas perkopė visas ribas, ir aš nežinojau kokio šiaudo griebtis toliau. 

Bandžiau viską, ką galėjau išmąstyti: konsultavimąsi, meditaciją, vaistų vartojimą, muziką, mankštą, Šventojo Rašto skaitymą, viską! Atrodė, kad niekas nepadėjo. Tik supraskite mane teisingai, šie būdai tikrai mane gelbėjo. Išmokau naudotis įrankiais, kurių man reikėjo, kad vėl susitelkčiau į Kristų. Bet man vis tiek buvo sunku. Žvelgiant atgal, vienas dalykas, kurį supratau, kad nepabandžiau buvo „nebandyti“.

Jei pasigilinsite į Šv. Raštą, rasite daugybę eilučių apie nerimą. Aš tai žinau, nes ieškojau stebuklingos formulės, kuri padėtų man visiems laikams įveikti sunkumą. Savo paieškose atradau kai ką netikėto. Turite į tai atkreipti dėmesį, jog tai pamatytumėte, tačiau šiose eilutėse yra numanomi mūsų Tėvo nurodymai nieko nedaryti. Taip, teisingai perskaitėte - visiškai nieko.

Mato evangelijoje 11, 28, Jėzus byloja: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ Jis atlieka visą darbą, ne mes. Mums tereikia ateiti pas Jį.

Jono evangelijos 14, 27, Jis sako: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę …“ Ar pradedate suprasti tematiką? Jis suteikia mums poilsį. Jis suteikia mums ramybę. O mes nieko nedarome. 

Vėlgi, Mato 6, 25-34, ši garsioji ištrauka nurodo mums nesirūpinti, nes Dievas „aprengia laukų gėlę“, tad kiek gi Jis mumis pasirūpins dar? Mums liepta „pirmiausia ieškoti Dievo karalystės … o visa tai bus mums pridėta.“ Taip, teisingai - ar tai supratote? Suteikta!

Dievas yra davėjas. Jis turi atsakymus ir mūsų užnugarį. Kai kurių dalykų mes tiesiog negalime atlikti patys vieni, bet būtent taip Jis mus ir sukūrė. Kad mums Jo reikėtų.

Visi šie dalykai, apie kuriuos nerimavau, vienaip ar kitaip pasiteisino. Taip nutiko tik tuomet, kai atsikvėpiau, pailsėjau ir atėjau pas Jėzų, nusiraminau, nebeteikiau dėmesio į visas smulkmenas, pasakiau Dievui, kad Juo visiškai pasitikiu - o vėliau išmokau nieko neveikti - ir tik tuomet atradau ramybę. Galiausia, mano maldos tapo mažiau susijusios su mano situacija ir labiau apie pasitikėjimą Juo. 

Jei jums reikia atlikti tą patį, aš labai skatinu pailsėti Jame. Galite pasitikėti Juo. Štai kaip aš meldžiuosi, kuomet jaučiuosi apimtas nerimo: 

Viešpatie,

šiandien pas tave ateinu prašyti Tavo pagalbos. Tu esi man viskas. Viešpatie, man reikia poilsio. Aš pavedu Tau savo nerimą. Priimk jį, Viešpatie. Aš priimu Tavo ramybę, meilę ir supratimą. Padėk man atsigręžti į Tave, o ne į save. Padėk man nustoti veikti ir pradėti pasitikėti. Padėk man išlaukti Tavo atsakymų, nes žinau, kad jie yra geri. Suteik man išminties, vilties ir ramybės. Dėkoju Tau, Viešpatie, už Tavo kantrybę ir malonę. Myliu Tave, ir žinau, kad myli mane labiau nei kada nors galėsiu suprasti.

Amen.

Lori