Dėl nieko nesusirūpinęPavyzdys

O kas, jeigu nerimas galėtų padėti jums priartėti prie Jėzaus? Džordanas praleido metus melsdamasis dėl savo nerimo, kol atrado kai ką gilesnio - tvirtesnį ryšį su Jėzumi. Galbūt ši istorija gali būti jums artima: 

„Manau nusižudysiu.“

Būtent tokios mintys pernai mane kaustė per daugybę bemiegių naktų. Bandydavau užmigti, bet kaustomas siaubo atsikeldavau be jokios ypatingos priežasties. Mano krūtinė buvo įsitempusi. Jaučiausi, lyg būčiau smaugiamas ir kartais negalėdavau įkvėpti. Šis ciklas pasikartodavo, kol galiausiai nusprendžiau miegoti ant sofos, kad nustočiau žadinti žmoną. 

Vieną dieną nuėjau pas gydytoją ir paaiškinau savo simptomus - krūtinės skausmai, bemiegės naktys ir panikos priepuoliai. Po kelių atliktų testavimų gavau jo diagnozę - nerimo priepuolis. Sąžiningai kalbant, tai privertė mane jaustis kaip nevykusiu krikščioniu. Ar nesimeldžiau tinkamai dėl šių sunkumų? „Neturėčiau turėti su tuo reikalų“, - pagalvoju, „turėčiau išlikti ramus ir nesijaudinti - juk tai liepė Jėzus!“

Vykdydamas gydytojo nurodymus ir pradėjęs vartoti nedidelę dozę paskirtų medikamentų, aš toliau meldžiausi už tai, kad nerimas pradingtų. Nebenorėjau su tuo daugiau turėti reikalų.

Antrajame laiške korintiečiams, 12 skyriuje, Paulius apibūdino savo „dyglį kūne“. Nors ir niekada tiksliai nesužinosime koks buvo Pauliaus „dyglys“, dėl nerimo tikrai gali atrodyti, jog tokį turime savyje, įskaitant ir mane. Paulius rašė, kad jis tris kartus maldavo Viešpaties jį atimti iš jo, bet vietoj to, Jėzus jam atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“. (pridėtas paryškinimas)

Nepaisant aplinkybių, Jėzaus malonės pakanka. Pradėjęs melstis dėl išgijimo, ėmiau artėti prie Jėzaus. Kaip ir Paulius, Dievas neatėmė iš manęs „dyglio“. Tačiau Jo Žodžio skaitymas man tapo mielesnis ir meldžiausi daugiau nei kada nors anksčiau.

Maniau, kad tai, ko man reikia, buvo išgijimas nuo nerimo. Tačiau iš tikrųjų man reikėjo daugiau Jėzaus. Tik nenoriu būti neteisingai suprastas, kad jei būčiau arčiau Jėzaus, nebūčiau paniręs į nerimą. Aš taip pat nesiruošiu nustoti melstis dėl išgijimo nuo nerimo. Aš vis meldžiuosi, kad būčiau išlaisvintas iš šio dyglio, kaip ir Paulius meldėsi. 

Bet kažkas geresnio vyksta su manimi, nei būnant akimirksniu pasveikusiu nuo nerimo: aš plėtoju gilesnį Dievo supratimą ir turiningesnį santykį su Juo. 

Užuot meldęsis už ramybę, atsidūriau artimiau Ramybės Kunigaikščio. Kai pradėjau nerimauti dėl savo ateities, priminiau sau, kad Jis yra Alfa ir Omega, Pradžia ir Pabaiga, Pirmasis ir Paskutinysis.

Meldžiausi, kad nerimas pradingtų, bet atradau kai ką daug geresnio: neišsenkantį, meilės pripildytą Jėzaus artumą savo gyvenime - net ir nerimo įkarštyje.

Džordanas