Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Daug žydų turėjo konkrečių lūkesčių savo Mesijo atžvilgiu. Jie manė, kad jiems pažadėtasis Karalius užims sostą ir išlaisvins juos iš romėnų priespaudos. Todėl, kai atėjęs Jėzus pradėjo draugauti su visuomenės atstumtaisiais ir nuolankiai skelbti Dievo Karalystę, daug kas nepripažino jo Mesiju ir net aršiai priešinosi jo valdžiai. Ironiška, kad jų pasipriešinimas buvo Dievo įrankis Jėzaus valdžios įvedimui, o per nukryžiavimą, prisikėlimą ir įžengimą į dangų Jėzus užėmė sostą danguje kaip žydų ir visų tautų Karalius. Šiame skyriuje Lukas pasakoja apie Pauliaus patirtį, skelbiant šią žinią Tesalonikoje, Berėjoje ir Atėnuose.

Tesalonikoje Paulius iš hebrajų Raštų parodė, kad pranašai visada skelbė, jog Mesijas turėsiąs kentėti ir prisikelti, kad valdytų kaip Karalius. Paulius atskleidė, kad Jėzus atitinka senovės pranašo apibūdinimą, ir daugelis buvo įtikinti. Jo auditorijai augant, pavydūs žydai sukurstė miesto įtakinguosius apkaltinti Paulių viso pasaulio apvertimu aukštyn kojom ir naujo Karaliaus skelbimu. Romos kolonijos nenorėjo supykdyti imperatoriaus, todėl tai buvo labai rimtas kaltinimas, kėlęs pavojų Pauliaus gyvybei. Paulius buvo išsiųstas iš Tesalonikos skelbti gerosios naujienos apie Jėzaus Karalystę Berėjos mieste. Ten Paulius rado vyrų ir moterų, greitų klausyti, mokytis ir įsitikinti, kad jo žinia atitinka šventuosius hebrajų Raštus. Daug žmonių Berėjoje pasekė Jėzumi, bet Pauliaus misija buvo nutraukta, kai Tesalonikos žydai atkeliavo į Berėją, išvydami jį ir iš ten. Taip Paulius atsidūrė Atėnuose, kur įžengė į pagrindinį idėjų turgų, kad paaiškintų, kas yra tas jų „nežinomas dievas“, ir atskleistų Jėzaus prisikėlimo reikšmę.