Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Tęsdamas kelionę į Jeruzalę, Paulius pakeliui sustoja aplankyti augančios Jėzaus sekėjų bendruomenės. Sužinoję apie Pauliaus intencijas vykti į sostinę, visi puola jį atkalbinėti. Įsitikinę, kad jis ten bus įkalintas ar net nužudytas, jie maldauja ten nekeliauti. Bet Paulius pasiruošęs mirti už tai, kuo tiki, ir kelionę tęsia. Atvykęs į Jeruzalę, jis laikosi žydų tradicijų, kad kiti matytų, jog jis nepriešiškas žydams ir žydiškumui. Dar daugiau, jis – pasišventęs žydas, kuris myli savo protėvių Dievą ir pasiruošęs atiduoti savo gyvybę už savo tautiečius. Bet žydai mato tik skandalingą Pauliaus draugavimą su ne žydais. Jie atmeta Pauliaus žinią, išmeta jį iš šventyklos ir pradeda jį mušti, siekdami nugalabyti.

Romėnai sužino, kad Jeruzalėje prasidėjo riaušės, ir atvykę spėja sustabdyti žiaurumus, kol nesuduoti mirtini smūgiai. Paulius atskiriamas nuo smurtaujančios minios, bet įtikina kareivių vadą, kad leistų jam prabilti į savo persekiotojus. Sumuštas ir kruvinas Paulius randa jėgų pakilti ir drąsiai dalijasi savo istorija. Jis kalba hebrajų tarme, kad įtikintų ir susitapatintų su žmonėmis, kurie siekia atimti jam gyvybę. Jie įdėmiai klauso, kol jis nepradeda kalbėti apie Dievo norą įtraukti pagonis (ne žydus) į savo atpirkimo planą. Tai išgirdusi minia akimirksniu ima garsiai grasinti Pauliui mirtimi. Įsivyrauja visiškas sąmyšis, o Romos pareigūnas nesupranta, kodėl žydai taip įsiuto ant Pauliaus už kalbėjimą apie pagonis. Karininkas nutaria, kad išgirdo ne viską, o tolesni kankinimai padėtų išgauti visą tiesą. Tačiau Paulius sustabdo neteisėtą elgesį su juo, pareikšdamas, kad yra Romos pilietis. Karininkas supranta, kad, nuskriaudęs romėną, gali turėti bėdos, todėl Paulius greitai paleidžiamas ir palydimas pas jį apkaltinusius religinius vadovus, kad ten pristatyų ir apgintų savo bylą.