Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Lukas apklausia nemažai ankstyviausių Jėzaus gyvenimo liudininkų ir suformuoja savo Evangelijos aprašymą. Pasakojimas prasideda Jeruzalės kalvose, kur, pasak senovės Izraelio pranašų, vieną dieną ateis pats Dievas, kad įtvirtintų savo Karalystę visoje žemėje.

Vieną dieną Jeruzalės šventykloje kunigas, vardu Zacharijas, bedirbdamas pamato viziją, kuri jį išgąsdina. Jam pasirodo angelas ir pasako, kad jis su žmona turės sūnų. Tai keista, nes Lukas rašo, kad Zacharijas ir jo žmona buvo labai seni ir negalėjo susilaukti vaikų. Pateikdamas šią informaciją Lukas jų istoriją lygina su pasakojimu apie Abraomą ir Sarą – didžiuosius Izraelio protėvius. Jie taip pat buvo labai seni ir negalėjo turėti vaikų, kol Dievas stebuklingai jiems nepadovanojo sūnaus Izaoko, per kurį prasidėjo visa Izraelio istorija. Taigi Lukas leidžia suprasti, kad Dievas vėl padarys kažką ne mažiau svarbaus. Angelas liepia Zacharijui pavadinti savo sūnų Jonu. Jis sako, kad jo sūnus bus tas, į kurį nurodė senovės Izraelio pranašai, sakydami, kad kažkas pasirodys paruošti Izraelio susitikti su savo Dievu, kai jis ateis valdyti Jeruzalės. Zacharijas sunkiai gali tuo patikėti ir netenka kalbos dovanos iki Jono gimimo.

Tas pats angelas aplanko nekaltą mergelę vardu Marija ir praneša jai panašiai sukrečiančią naujieną. Ji taip pat stebuklingai pagimdys sūnų, kurį buvo pažadėję Izraelio pranašai. Angelas liepia jai jį pavadinti Jėzumi ir pasako, kad jis bus karalius kaip Dovydas, kuris amžinai valdys Dievo tautą. Ji sužino, kad Dievas susaistys save su žmonija jos įsčiose ir, kad ji pagimdys Mesiją. Taigi šitaip Marija iš mažo miestelio mergaitės tampa būsimo karaliaus motina. Ji nustemba, o iš jos lūpų išsiveržia giesmė apie tai, kad jos socialinės padėties pasikeitimas yra užuomina į didesnį būsimą perversmą. Per jos sūnų Dievas nuvers valdovus iš jų sostų ir išaukštins vargšus bei nuolankiuosius. Jis ketina apversti visą pasaulio tvarką aukštyn kojom.