Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Perskaičius Jėzaus manifestą apie Karalystę aukštyn kojom, galima pradėti abejoti „karaliaus, kuris atsuka kitą skruostą“ galia. Tačiau Jėzaus gailestingumas nėra silpnumas. Toliau skaitydami matome, kad Karalius Jėzus turi galią net prikelti mirusiuosius.

Nemažai žmonių, kurie mato ir girdi Jėzų darantį visus šiuos nuostabius stebuklus, žino, kad jis veikia Dievo galia. Tačiau Jonas Krikštytojas, būdamas kalėjime, viso to matyti ir girdėti negali. Jis pradeda dvejoti, ar Jėzus tikrai yra tas, kuo jį pats palaikė. Jėzus siunčia Jonui žodį, dar kartą cituodamas pranašą Izaiją: „skurstantieji turi gerąją naujieną.“ Jonas žino, kad šis žodis nurodo ateinantį Mesiją. Tačiau jis taip pat žino, kad kitose Izaijo ritinio eilutėse pranašaujama, kad Mesijas skelbs „laisvę kaliniams“, ir jam kyla klausimas, kodėl jis, Jonas, vis dar nelaisvėje? Ar Jėzus jį pamiršo? Jėzus supranta Jono būklę ir pažada: „palaimintas, kas nepasipiktins manimi.“

Tačiau daugelis atsisako šio palaiminimo ir Jėzumi pasipiktina, ypač religiniai vadovai. Jie nesupranta Jėzaus dosnumo pašaliečiams, kurie patys sugriovė savo gyvenimą. Bet Jėzus žino, ką daryti su paklydėliais, kai jie patenka jam į rankas. Pavyzdžiui, Lukas pasakoja, kad kai moteris per pobūvį nusižemina ir savo dėkingumo ašaromis nuplauna Jėzui kojas, Jėzus atleidimu nuplauna visą jos gyvenimą. Ir jis pasirengęs taip padaryti mums, kai ateiname pas jį.

Tokia yra Karalystė aukštyn kojom – didysis ap(si)vertimas. Galime manyti, kad dėl mūsų klaidų karalius mums nepasiekiamas, tačiau Jėzus nėra panašus į kitus karalius. Jis yra maloningas ir prieinamas – net mirtis ar kalėjimo sienos negali atskirti jo žmonių nuo jo meilės.