Kelionė Luko evangelija ir Apaštalų darbaisPavyzdys

Marijos nėštumo pabaigoje, jai ir jos sužadėtiniui Juozapui reikia keliauti į Betliejų registruotis surašymui, kurį paskelbė Cezaris Augustas. Jiems atvykus Marija pradeda gimdyti, tačiau jie neturi, kur apsistoti. Vienintelė vieta, kurią rasti pavyksta, yra tvartas, kuriame miega gyvuliai. Marija pagimdo ir paguldo būsimą Izraelio karalių į gyvulių šėryklą.

Netoliese grupė piemenų gano savo bandas, kai staiga priešais juos pasirodo švytintis angelas. Tai, žinoma, juos labai išgąsdina. Tačiau angelas liepia jiems švęsti, nes gimė Gelbėtojas. Jis jiems pasako, kad jie ras suvystytą ir šėrykloje gulintį kūdikį. Pasirodo didžiulis angelų choras, kuris šventę pradeda giesme, šlovinančia Dievą, atnešusį savo taiką ir ramybę žemei. Piemenys negaišta nė minutės ir pradeda ieškoti kūdikio. Naujagimį Jėzų jie aptinka ėdžiose, kaip angelas ir sakė. Jie tiesiog priblokšti ir nepaliauja dalytis savo patirtimi, o visi, kurie išgirsta jų žinią, stipriai suglumsta.

Niekas tokio Dievo atėjimo nesitikėtų – gimusio tvarte paauglei ir garbinamam niekam nežinomų piemenų. Luko pasakojime viskas yra atvirkščiai, tačiau tai ir yra visa esmė. Jis parodo, kad Dievo karalystė ateina į šias purvinas vietas – kur laikosi laukiantieji, našliai, našlės ir vargšai – nes Jėzus išgelbėjimą atneša apversdamas pasaulio tvarką aukštyn kojom.