Atstatymas (Pagal Nehemijo knygą)Pavyzdys

Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas. Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju, bet su kunigaikštystėmis, valdžiomis, šio amžiaus tamsybių valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis danguje (Efeziečiams 6, 11‭-12).

Santuokos sudaromos su pagoniško tikėjimo žmonėmis. Kažkur girdėta, tiesa? Tai ketvirtas kartas Nehemijo knygoje, kai kalbama apie šią problemą. Nehemijas jau buvo įspėjęs žmones ir aiškinęs, kokios tokios elgesio pasekmės gresia, bet ši nuodėmė kartojosi.

Šįkart aukščiausiojo kunigo (žmogaus, kuriam buvo leidžiama įeiti į šventyklos švenčiausiąją vietą, kurioje buvo Dievo artumas) anūkas vedė Sanbalato dukterį. Taip, Dievo žmonių dvasinis lyderis neįsikišo ir nesustabdė šių vedybų, santuokos sudarymo su aršiausiu izraelitų priešu, kuris visais būdais trukdė sienos atstatymo darbams. Nenuostabu, kad Nehemijas buvo įsiutęs.

Skaitant šią istoriją gali atrodyti, kad mums taip tikrai nenutiktų, tačiau nuodėmė įsėlina nepastebimai. Mūsų priešas gudrus: jis bando įslinkti į mūsų širdį ir radęs silpnąją vietą mus vėl parklupdo. Turime būti budrios ir greitai (kaip tai darė Nehemijas) reaguoti į nuodėmę, kurią pastebime savo širdyse ar kituose Kristaus kūno nariuose.

Mes nesame vienos prieš priešą. Dievas mums davė Savo Žodį ir kitus tikinčiuosius padėti mums likti ištikimoms Jam. Mes negalime pamiršti, kad kas dieną esame kovoje ir turime joje tvirtai stovėti. Į nuodėmę turime žiūrėti rimtai ir prašyti Dievo pagalbos jai priešintis. Kai nusidedame, galime grįžti pas Dangiškąjį Tėvą, kuris yra pasiruošęs atleisti ir atstatyti. Šią kovą jau laimėjo Jėzus Kristus, ir Jame mes galiausiai būsime padarytos tobulos.

Į kurią tavo gyvenimo sritį vis įsėlina nuodėmė? Kaip gali sustiprinti save, kad nesukluptum dėl šios nuodėmės?