Atstatymas (Pagal Nehemijo knygą)Pavyzdys

„Parašyta: ‘Mano namai vadinsis maldos namai’, o jūs pavertėte juos ‘plėšikų lindyne!’“ (Mato 21, 13)

Sugrįžę iš tremties Babilone, izraelitai pradėjo atstatyti Dievo šventyklą. Tačiau ne viskas ėjosi sklandžiai, pasitaikė įvairių iššūkių. Pavyzdžiui, Eljašibas buvo užėmęs šventyklos sandėlį. Užuot naudojęs patalpas pagal numatytą tvarką dešimtinių aukoms laikyti, leido Tobijai naudoti asmeninėms reikmėms. Tai sužinojęs Nehemijas labai supyko.

Po daugelio metų dar vienas Judo tautos palikuonis rado, kad ta pati šventykla vėl buvo naudojama ne pagal paskirtį. Jėzus nedelsdamas nuėjo į tą šventyklą ir ėmė vartyti prekiautojų stalus bei vaikyti pačius prekiautojus. Jis norėjo, kad šventykla būtų naudojama pagal paskirtį, o ne prekybai.

Vėliau aklas ir luošas žmogus atėjo į šventyklą pas Jėzų ir ten buvo išgydytas. Kristus išvaikė prekiautojus ne tik dėl to, kad parodytų, jog šventykla – tai šventa Dievo vieta, bet ir parodydamas, kad tai vieta, kur turi rinktis tie, kam reikia Dievo, Jo malonės, gailestingumo ir išgydymo, kurį tik Jis galėjo pasiūlyti.

Panašiai ir Nehemijas išvalė šventyklą nuo Tobijos nuosavybės ir daiktų, padarydamas vietos dešimtinėms ir kitoms atnašoms levitams ir kunigams. Šventykla ir vėl tapo palaiminimų vieta, kur žmonės galėjo susitikti su Dievu.

Šiandien mes neiname į šventyklą garbinti Dievo. Dabar Jo buvimas gyvena mumyse per Šventąją Dvasią. Jeigu pažvelgtume į tai, kaip turėjo būti prižiūrima tų laikų šventykla ir kokiu tikslu naudojama, suprastume, kaip mes turime prižiūrėti savo širdis. Tuomet šventykloje turėjo nebūti svetimų turtų, nuosavybės bei meilės pinigams, taip ir mūsų širdys turėtų būti laisvos nuo to.

Jeigu pasikviečiame Jėzų į savo širdį, Jis ją išvalo taip, kaip išvalė šventyklą nuo to, ko ten neturėjo būti, kas ją teršė. Jis atnaujina mūsų širdis ir atstato deramą Jo garbinimą. Jos gali tapti maldos namais, jeigu leidžiame Jam mus apvalyti.

Taip, kaip anksčiau turėjo būti prižiūrima Viešpaties šventykla, taip šiandien turėtų būti prižiūrimos mūsų širdys, kaip Šventosios Dvasios buveinės. Pažvelk į savo širdį. Nuo ko nori prašyti Dievą ją apvalyti?