Atstatymas (Pagal Nehemijo knygą)Pavyzdys

Nes kur tavo turtas, ten ir tavo širdis (Mato 6, 21).

Įsipareigodami sandorai su Dievu, izraelitai pasižadėjo vykdyti labai konkrečius Jo įsakymus. Šie įsakymai buvo duoti jau anksčiau, kai išrinktoji tauta buvo atvesta į Kanaano žemę. Įsakymai turėjo užtikrinti, kad Dievo išrinkti žmonės atsiskirtų nuo šalia gyvenančių tautų.

Šios dienos skaitinyje matome, kad izraelitai įsipareigojo nesudaryti santuokų su kitatikiais, švęsti Šabą, atvesti pirmagimius tarnauti šventykloje, atnešti ir paaukoti pirmąjį derlių, neapleisti šventyklos ir kt.

Žmonių, pasirašiusių šią sandorą, intencijos buvo geros. Jie matė, kas nutiko, kai jų protėviai negerbė bei nepaisė sandoros su Dievu. Jie nuoširdžiai norėjo paklusti Viešpačiui ir Juo sekti. Gaila, kad daugelis izraelitų per kitus keturis šimtus metų pasišventė labai siaurai Įstatymo interpretacijai ir pažodiniam vykdymui.

Kruopštus taisyklių laikymasis ir išoriniai ritualai nėra tai, ko ieško Dievas. Jis nori matyti Jo trokštančias širdis. Štai kodėl atėjęs Jėzus tiek daug kalbėjo apie žmogaus širdies būklę – tai, ką mes branginame, ten yra mūsų širdis. Kai branginame įstatymus ir taisykles, o ne patį Dievą, mūsų širdys nėra su Juo.

Mes, kaip ir izraelitai, dažnai atitolstame nuo mylinčio Dievo prie patrauklesnių dalykų. Kartais tai netgi gali būti darbai, kuriuos darome dėl Dievo, tačiau būname toli nuo Jo širdies. Kai išties branginame santykį su Dievu, mes nusigręžiame nuo žemiškų dalykų ir atsisukame į Jį. Mes trokštame Jį geriau pažinti, skaitome Jo Žodį, mąstome apie tai, ką Jis darė ir kalbėjo, meldžiame, kad Jis atvertų mūsų akis matyti, jog niekas šiame pasaulyje mums negali suteikti to, ką atrandame Jame.

Dar kartą perskaityk Mato 6, 21. Pamąstyk, kas yra tavo tikrasis lobis, ką tu šiandien labiausiai brangini?