Gaukite programėlęDievo šlovinimasPavyzdys
Kaip patirti gyvą šlovinimą
Mes privalome leisti Dievui būti savimi mumyse. Tai reiškia, jog privalome leisti Jam būti savimi taip pat ir kituose žmonėse. Mes turėtume neteisti kito žmogaus šlovinimo stiliaus.
Bet šlovinimas, kuris yra elitinis ar sumenkintas iki populiarių pramogų lygmens, šlovinimas, kuris yra emocionalus ar estetiškas – tai tėra šlovinimas pagal pavadinimą. Jis turi išorinį pavidalą be tikrovės. Tai, ko mes trokštame, yra gyvas šlovinimas. Bet kaip jis vyksta?
Mūsų bažnyčios neturėtų būti ta vieta, kurioje sekmadienį lankosi neatgimę žmonės todėl, kad jiems „patinka šlovinimas“. Mūsų bažnyčios turėtų būti vieta, kurioje neatgimę žmonės jaučiasi nepatogiai, nes būtent Šventoji Dvasia yra pagrindinė ir pirmoje vietoje. Mūsų kontroliniu principu privalo būti paklusnumas Šventajai Dvasiai, nepaisant to, kur Ji mus lydi.
Kas mes bebūtume, ir ko benorėtume, mums visiems galioja eilutė iš Psalmyno 37:4. Bet, kai džiaugiamės iš širdies Viešpačiu, kai kurie mūsų troškimai gali išnykti ir juos gali pakeisti naujos ambicijos. Todėl nepakaks numatyti konkretaus tikslo, kokį pavidalą privalo įgauti mūsų šlovinimas. Pirmiausia, privalome būti tikri, jog džiaugiamės iš širdies Viešpačiu, o tuomet žiūrėti, ką Dievas daro.
Šventasis Raštas
Apie šį planą
Kiekvienos dienos skaitinys suteikia įžvalgų apie tai, kaip šlovinti Dievą kiekviename gyvenimo aspekte, ir įkvėps skaitytojus visiškai sutelkti savo širdies dėmesį į santykius su Kristumi. Šis skaitinys yra paremtas R. T. Kendall knyga, pavadinimu „Dievo šlovinimas“ (angl. Worshipping God). (R. T. Kendall dvidešimt penkis metus buvo Vestminsterio koplyčios Londone, Anglijoje, pastoriumi.)
More
