Kiekviena trokštanti širdisPavyzdys

Nepatogus įsakymas, kuris išpildė pranašystę

Vienu plunksnos brūkštelėjimu ciesorius Augustas išleido valstybės gyventojų surašymo įsakymą, kuris reikalavo, kad jo pavaldiniai sugrįžtų į savo protėvių gimtuosius miestus ir būtų surašyti. Turėdama žinių apie tai, kaip toli ir kaip plačiai driekiasi imperija, Roma galėjo surinkti daugiau mokesčių ir suburti didesnę ir galingesnę kariuomenę. Gyventojų surašymas kėlė nepatogumų Augusto pavaldiniams, bet jam tai buvo nė motais. Jam tik rūpėjo sukurti ir įtvirtinti savo karalystę.

Jis net nežinojo, kad Dievas jo įsakymą surašyti gyventojus naudoja tam, kad įkurtų kitokią, pabaigos neturinčią karalystę, – Dievo karalystę.

Kai žinia apie įsakymą pasiekė Mariją ir Juozapą, jie gyveno Nazarete, 145 kilometrus nuo Betliejaus miesto, ir Marija turėjo netrukus gimdyti. Nieko nelaukę Juozapas ir Marija leidosi į įtemptą kelionę į Betliejų. Nors tai, veikiausiai, kėlė sunkumų ir nepatogumų, vyko kažkas daugiau nei galima buvo pamatyti iš pirmo žvilgsnio.

Prieš septynis šimtus metų iki to, pranašas Michėjas išpranašavo, jog ilgai lauktasis Mesijas gims Betliejuje. Jeigu Jėzus būtų gimęs Nazarete, o ne Betliejuje, Raštai nebūtų išsipildę ir Jis negalėtų būti Gelbėtoju. Bet ši problema nekėlė Dievui jokių sunkumų. Jis panaudojo pagonių valdytoją ir nepatogų įsakymą, kad perkeltų šventą šeimyną į reikiamą vietą ir būtų išpildyta Michėjo pranašystė.

Marijai keliaujant į Betliejų ir intensyvėjant sąrėmiams, galime tik spėlioti, ar ji guodėsi žinojimu, jog Dievas neleis jai pagimdyti pakeliui. Galbūt, ji prisiminė pranašiškus Michėjo žodžius ir tai, jog šis gimdymas neįvyks tol, kol jie nepasieks Betliejaus.

Kaip dažnai mes nesuvokiame Dievo nustatyto laiko ir įvykių, kurie nutinka mūsų gyvenime. Mūsų požiūriai mus riboja, bet Dievas mato visus didelius dalykus mūsų gyvenime ir visas mažas smulkmenas, ir veikia per juos, kad įvykdytų savo valią. Kitą kartą, kai bus išleistas nepalankus įstatymas ar jūsų planai netikėtai keisis, nenusiminkite. Ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti valstybės gyventojus mums primena, kad Dievas visada dalyvauja žmonijos reikaluose ir niekas negali sustabdyti Jo valios.

• Kokiu būdu Dievas mane ragina kitaip mąstyti apie globalius įvykius?
• Kokiu būdu Dievas mane ragina kitaip mąstyti apie savo planus, kai juose pasitaiko kliūčių?
• Kaip galiu kitą kartą būti labiau nepalaužiamas, kai kažkas vyks ne pagal mano planą?