Dvasinis alkis

Jūs visada galite nujausti, kai keičiasi apetitas, nes jis visuomet gamina kažką kito. Jei mūsų apetitas keičiasi iš dieviškųjų dalykų į pasaulio dalykus, tas alkis gamins pasaulietiškus dalykus. Ir atvirkščiai, jei mūsų apetitas keičiasi iš pasaulietiškų dalykų į dieviškuosius, tuomet tas alkis gamins dieviškuosius dalykus.

Kas šiuo metu gaminama jūsų gyvenime? Kokie dalykai išeina iš jūsų kasdienių pasivaikščiojimų, šnekos, veiksmų, motyvų ir aistrų? Jei iš esmės gaminate pasaulietiškus dalykus, tuomet jūsų apetitas pasikeitė iš dvasinių dalykų į pasaulietiškus. Jei iš esmės gaminate dvasinius dalykus, tuomet jūsų apetitas pasikeitė iš pasaulietiškų dalykų į dvasinius.

Jeigu turiu apetitą tokiems dalykams, kaip Biblijos skaitymas, malda, šlovinimas tiek asmeniškai, tiek bendrai, tuomet turiu tinkamą alkį. Kita vertus, jei neturiu apetito tiems dalykams, tuomet jaučiu alkį netinkamiems dalykams.

Pažiūrėkime, ką Biblija kalba apie alkį. Jono 6:25–70 Jėzus vadina save gyvybės duona. Ką tai reiškia? Mokiniai taip pat buvo sumišę. Jėzus Kristus vadino save mūsų dvasinės mitybos šaltiniu. Jis kalbėjo, jog kai esame alkani dvasiškai, mes galime eiti pas Jį ir pasisotinti.

Izaijo 55:1–2 vėlgi matome naudojamą šią analogiją. Tiems, kurie trokšta ir alksta, bet neturi pinigų, yra sakoma, jog jie gali gerti ir valgyti. Kaip tai įmanoma, jeigu jie neturi pinigų? Jie jaučia dvasinį troškulį ir alkį, o Dievo karalystė neapmokestina!

Mes turime susigrąžinti alkį dvasinei duonai. Mums reikia apetito dieviškiesiems dalykams. Turime atsisakyti pasitenkinimo pasaulietiškais ir žemiškais dalykais. Turime trokšti mitybos Dievo Žodžiu, malda bei šlovinimu. Mūsų skrandis turi gurgti trokšdamas Dievo artumo. Kai tai padarysime, mūsų siela bus patenkinta, o gyvenimas pasikeis.