Artinimasis prie Dievo

Artinimasis prie Dievo reiškia, jog ieškome Dievo visa savo širdimi. Būtent tame slypi maldos ir pasninko esmė. Mes nepaskelbiame bado streiką, kad priverstume Dievą kažką padaryti. Būtų kvaila manyti, jog galime priversti Dievą kažką atlikti. Vietoj to, mes per maldą ir pasninką nusižeminame, kad Dievas perkeistų mus ir nukreiptų į Jo tobulos valios vykdymo kelią. Mes pašaliname kliūtis, kurios neleidžia mūsų maldoms pasiekti Dievo ausų. Čia turima galvoje, jog ieškome Dievo visa savo esybe.

Anksčiau šiame plane skaitėme ištrauką iš Jokūbo 4:1–10, bet pažvelkime į ją dar kartą. Joje kalbama apie puikybę ir nuolankumą. Mes kviečiami nusižeminti prieš Dievą, kad artintumėmės prie Jo ir visų tų gerų dalykų, kurie ateina kartu su sprendimu nusižeminti.

2 Metraščių 15:1–2 matome, jog Dievo Dvasia nužengė ant Odedo sūnaus Azarijo. Ji sako Azarijui, jog jeigu jis ieškos Viešpaties ir dieviškųjų dalykų, tuomet Dievas bus su juo. Bet jeigu Azarijas paliks Viešpatį ir nesiartins prie Dievo, tuomet Dievas jį paliks.

Kai mūsų širdys užterštos, jos užkietėja Dievo dalykams. Kai mūsų širdys tampa užkietėjusios Dievo dalykams, mes negalime artintis prie Dievo. Norėdamas artintis prie Dievo, aš privalau apsivalyti (ištuštinti save nuo savęs), paklusti tiesai per Šventosios Dvasios jėgą ir karštai bei nuoširdžiai mylėti tyra širdimi.