Pasaulietiškumas

Mes pradedame šią kelionę ištuštindami save nuo savęs. Biblija mums kalba, jog būdami Kristaus sekėjais, tais, kurie buvo išpirkti Jėzaus Kristaus krauju, tais, kurie pripildyti Šventosios Dvasios, nemylėtume to, kas yra pasaulyje. Aš žinau, jog tai visiškai skiriasi nuo daugelio dalykų, kurių šiais laikais yra mokoma, bet privalome žinoti, jog būdami Kristaus sekėjais, turime išsižadėti savęs, paimti savo kryžių ir sekti Jėzumi.

Apaštalas Paulius laiške Romiečiams, 12 skyriuje kalba mums, jog turime nemėgdžioti šio pasaulio, bet pasikeisti, atnaujindami savo mąstymą, kad galėtume suvokti Dievo valią – kas gera, tinkama ir tobula. Šis žodis „atnaujindami“ kyla iš graikų kalbos žodžio „anakainosis“, kuris reiškia atnaujinti. Šiame kontekste jis reiškia, jog turime atsikratyti bet kokio seno pasaulietiško mąstymo, elgesio bei gyvenimo, ir pradėti keisti visa tai Dievo dalykais.

1 Jono 2:15–20 griežtai mus įspėja apie tuos, kurie myli pasaulį, apie tai, ką tai sukelia ir ką tai iš tikrųjų reiškia. Ištraukoje parašyta, jog jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės. Taip pat joje parašyta apie pasaulio ir jo geismų laikinumą. Bet tie, kas vykdo Dievo valią, išlieka per amžius.

Pradėdami šį 21 dienos planą, privalome stengtis atsikratyti meilės šiam pasauliui. Mes negalime tarnauti dviem šeimininkams – privalome pasirinkti Dievą arba pasaulį. Pasirinkę Dievą, privalome atsikratyti nuodėmingos meilės, kuri, galbūt, vis dar gyvuoja mūsų širdyje.