Išdidumas

Pasiekėme penktąją savęs ištuštinimo nuo savęs dieną. Tai nebuvo lengva!

Kiek kartų Dievas prašė mūsų ką nors padaryti ir mes arba to nepadarėme, arba padarėme tik iš dalies? Tai yra išdidumas. Tai mes sakome: „Aš esu Dievas ir aš žinau, kas man yra geriausia šioje situacijoje.“

Šiandienos pasaulyje išdidumas nesuvaldomai siaučia. Didžiavimasis asmeniniu prestižu, didžiavimasis pajamomis, didžiavimasis gebėjimais, didžiavimasis šeima ir žymiai daugiau. Šis išdidumas nugręžia mus nuo Dievo ir verčia mus susitelkti į save ir į tai, ką galime atlikti.

Jokūbo laiške 4:6–8 Jokūbas teigia, jog Dievas priešinasi išpuikėliams, o nuolankiesiems teikia malonę. Turime nusižeminti prieš Dievo veidą, kad gautume Jo malonės. Kuomet suvokiame, jog visa tai, ką turime ir ko esame pasiekę yra palaiminimas iš Viešpaties, tuomet nebelieka vietos puikybei.

Eilutė iš Patarlių 16:18 pabrėžia puikybės pavojų, įspėdama, jog puikybė apima prieš žūtį. Išdidumas veda į žūtį! Jei žinome, jog tai yra tiesa, kodėl ir toliau didžiuojamės nereikšmingais dalykais savo gyvenime?

Norėdami gyventi perpildytą gyvenimą, privalome atsikratyti puikybės. Jei norime būti pripildyti Šventosios Dvasios, nėra vietos puikybei. Melskitės ir prašykite Viešpaties, kad atskleistų bet kokią jūsų gyvenime paslėptą puikybę, kad galėtumėte labiau atsidavusiai sekti paskui Jį.