Gyvenimas naujai: Po skyrybųPavyzdys

Siekiama

Nors laikotarpis po skyrybų yra labai sudėtingas, su Dievu, jis gali būti ir malonus. Kai visa kita atsitraukia, ir viskas, kas jums belieka, yra Dievas, tuomet galite lengviau pamatyti kaip stipriai Jis jus myli. 

Augdama bažnyčioje, aš girdėdavau, kaip Dievas palieka 99 avis ir eina ieškoti vienos paklydusios. Bet ne visada suprasdavau, jog Dievas po mūsų išgelbėjimo nenustoja ir toliau nepaliaujamai mūsų siekti. Tiesa ta, jog Jis niekada mūsų nepaliks ir nenustos mūsų siekti. Kai pradėjau geriau suvokti tai, jog Dievas mūsų siekia, man tapo lengviau atpažinti Jo artumą mano kasdieniame gyvenime ir žinoti, jog nesu viena.

Dievas kiekvieno žmogaus siekia skirtingu būdu. Tas siekimas kiekvienam žmogui yra pritaikytas individualiai. Aš visuomet mėgdavau saulėlydžius, ypač tuos, kurie nuspalvina dangų raudona ir oranžine spalva. Kai buvau jaunesnė, stebėdavau saulėlydį ir būdavau tiesiog susižavėjusi Dievo kūrinija. Dabar, aš suvokiu, jog gėrėjimasis, kurį jaučiu stebėdama nuostabius saulėlydžius, – tai vienas iš būdų, kaip Dievas kalba į mano širdį. Tai Jo būdas man pasakyti: „Aš žinau, kaip stipriai tu juos mėgsti ir Aš apie tave galvojau.“ Tai man primena apie Jo meilę tuomet, kai man labiausiai to reikia. 

Pirmosios vestuvės, kuriose viešėjau po savo skyrybų, buvo sunkios. Aš beveik visą vakarą tvardžiausi – iki vestuvinio šokio. Jo metu visos susituokusios poros išeina į šokių aikštelę ir šoka. Tuomet vestuvių vedėjas paleidžia poras vieną po kitos tol, kol lieka pora, kuri yra nugyvenusi kartu ilgiausiai. Tai būdavo mano mėgstama bet kurių vestuvių dalis. Bet šį kartą, aš išėjau į tualeto kabina ir raudojau. Aš dar niekada nesijaučiau tokia vieniša.

Po kelių valandų, kai visi jau atsisveikino, prasidėjo liūtis. Nors buvo vis dar diena, tamsūs debesys taip apniaukė dangų, jog buvo tamsu, kaip naktį. Kol mano draugė vairavo, aš žiūrėjau į tolį, džiaugdamasi, jog išgyvenau emocinius kalnelius. Tuomet, tarp medžių pastebėjau kažką panašaus į rusenimą. Aš pamaniau, kad medžiai, tikriausiai, dega. Bet kai pamačiau, jog taip nėra, atsisukau pažiūrėti iš kur sklido šviesa. 

Ir ten, nedideliame audros debesų plyšyje buvo pats gražiausias kada nors mano matytas raudonai oranžinis saulėlydis. Jis tebuvo ten akimirką. Lygiai taip pat kaip debesys išsisklaidė, taip jie ir vėl sutirštėjo. Tai buvo taip pribloškiama, jog mano akys net pradėjo ašaroti, nes žinojau, jog tas saulėlydis buvo skirtas būtent man. Dievas ištiesė man ranką, kad pasakytų, jog nesu viena. Jam būnant šalia, aš niekuomet nesu viena ir niekuomet nebūsiu vieniša. Tas pats galioja ir jums. 

Nors visi gali nuvilti, Dievas niekada nenuvils. Jis jus myli nenumaldoma aistra, kuri niekada nenustos. Nepaistant to, kaip toli pabėgote ar kiek kartų Jį atstumdavote, Jis nepasiduos. Jis ir toliau seks paskui jus, primindamas, jog priklausote Jam. Jis niekada nepavargs ir nepraras susidomėjimo. Jis yra tobulas vyras, riteris švytinčiais šarvais, apie kurį svajojote nuo tada, kai buvote maža mergaitė. Leiskite Jam jus mylėti. Leiskite Dievui jums priminti, jog esate tokia geidžiama, kad Jis net sumokėjo aukščiausiąją kainą, mirtį ant kryžiaus, kad tik galėtų praleisti amžinybę kartu su jumis. 

Dieve, dėkoju, kad nepaliaujamai mane myli ir manęs sieki. Esu labai dėkinga, jog nors ir žinai kiek yra plaukų ant mano galvos, Tu vis tiek nori mane pažinti dar labiau. Kas kartą, kai jaučiuosi vieniša, primink man, prašau, jog nesu viena, nes Tu pažadėjai visada būti kartu su manimi. Atskleisk man, kokiais būdais Tu sieki mano širdies, kad galėčiau savo gyvenime geriau atpažinti Tavo artumą. Nugriauk mano sienas ir padėk man priimti Tavo tobuląją meilę. Jėzaus Kristaus vardu, amen!