Gyvenimas naujai: Po skyrybųPavyzdys

Atleidimas 

Atleisti žmonėms, kurie mus įskaudina, yra vienas iš sudėtingiausių dalykų, kuriuos mums, kaip krikščionėms, tenka daryti. Tai gali būti panašu į neįveikiamą kalną, į kurį reikia įkopti. Kuo didesnė nuoskauda, tuo sunkiau kopti į kalną. Bet mūsų Dievas yra didesnis už bet kokią situaciją. Kai atiduodame Jam savo skausmą, Jis padeda mums atleisti. 

Kažkurį laiką aš įkalbinėjau savo vyrą apsilankyti pas šeimos psichologą. Mane neįtikėtinai gniuždė klausytis, kaip jis kalba apie blogas ir bjaurias mūsų santykių puses, patogiai pamiršdamas apie visa tai, kas buvo gera. Aš jaučiausi taip, lyg dariau viską, ką tik galėjau, kad tobulėdama išsaugočiau mūsų santuoką, o jis, atrodė, nedėjo visiškai jokių pastangų.

Balsui mano galvoje tampant vis piktesniam, kartesniam ir pasipūtusiam, pradėjo skambėti įspėjimo varpai. Aš žinau, jog mano širdies būsena nebuvo tokia, kokios Dievas norėjo ar tikėjosi iš manęs. Būdamos Kristaus pasekėjomis, mes esame pašauktos nusižeminti ir mylėti mus supančius žmones, įskaitant tuos, kuriuos sudėtinga mylėti bei tuos, kurie mus įskaudino. Aš žinojau, jog turiu atleisti savo vyrui ir rodyti jam gailestį, bet aš nenorėjau to daryti. Aš norėjau jį nubausti už tai, kad pasidavė ir mus paliko. 

Nepaisant savo jausmų, aš priverčiau save nusigręžti nuo apmaudo bei pasipiktinimo ir eiti pirmyn link atleidimo. Tai buvo lėta, ilgai varginanti kelionė per visus mano įskaudintus jausmus. Atveriant gilesnes žaizdas, man teko ir toliau prašyti Dievo, kad pakeistų mano skausmą savo išgydymu, kol vieną dieną suvokiau, jog daugiau nebepykstu. Aš daugiau nebejaučiau pagiežos savo vyrui. Vietoj to, aš liūdėjau dėl jo ir norėjau, kad jis atrastų tokį patį išgydymą, kurį aš atradau Jėzuje. Aš, pagaliau, sugebėjau nusimesti sunkią naštą, kuri mane laikė, ir jam atleisti.

Aš nežinau, ką jūs išgyvenote, bet žinau, kad atleidimas yra jūsų geriausias kelias pirmyn. Galbūt, turite atleisti savo vyrui už tai, kad jis neteko jūsų pasitikėjimo, neapsaugojo jūsų širdies ir nekovojo dėl santuokos. Galbūt, Dievas jūsų prašo, kad atleistumėte kitai moteriai, nes Jis myli ją taip pat kaip ir jus. Arba, galbūt, jums sudėtinga atleisti sau už dalykus, kuriuos padarėte ir dėl kurių iširo jūsų santuoka. 

Kokios bebūtų aplinkybės, Dievas laukia, kad pavestumėte visa tai Jam. Jis nori pasiimti jūsų skausmą, kaltę bei pyktį ir pakeisti juos savo ramybe ir džiaugsmu. Kai kažkam atleidžiate – tai nereiškia, jog tai, kas įvyko, buvo teisinga ar neturėjo reikšmės. Atleidimas – tai paklusnumo veiksmas, kuris leidžia Dievui jus išgydyti. Dievas per atleidimą išlaisvina jus iš praeities skausmo, kad galėtumėte judėti pirmyn į Jo paruoštą gyvenimą, kurio turėtumėte apsčiai.

Dieve Tėve, man skaudu. Bet aš nusprendžiu atiduoti tai Tau ir prašyti, kad išgydytum mano širdį. Padėk man pasitikėti Tavo teisumu ir, vietoje pykčio bei pagiežos, pasirinkti malonę ir gailestingumą. Parodyk man, kaip atleisti, netgi tada, kai nelabai to noriu. Padėk man būti gailestinga kitiems taip, kaip tu dovanojai gailestingumą man. Paguosk mane, lydėk mane ir suteik man Tavo ramybės bei džiaugsmo. Jėzaus Kristaus vardu, amen.