Surandant ramybęPavyzdys

Kodėl prarandame ramybę

Egzistuoja vienintelis būdas patirti nuolatinę ramybę, kuri pranoksta bet kokias aplinkybes - per tikėjimą. Tikėjimas yra tarsi pamatas, skatinantis gyventi Dievo ramybėje - tai nuolatinis, Jo buvimu ir galia pasiremtas pasitikėjimas, paguodžiantis jus, kad ir su kokiomis aplinkybėmis susidurtumėte. Tačiau yra tam tikrų dalykų, kurie gali pakenkti mūsų tikėjimui ir atimti iš mūsų ramybę. Panagrinėkime keletą jų:

1. Staigi išgąstis - kai kurie žmonės yra taip įpratę reaguoti į kiekvieną nedidelį gyvenimo iškylį ir nuosmukį supanikuodami, jog net neįsivaizduoja, kad galima reaguoti ir kitaip. Juos taip trikdo bet kokie pokyčiai, kad jiems niekada neateina į galvą, jog galima gyventi užtikrinant didesnį emocinį stabilumą.

2. Priešas - mes galime būti užpulti piktojo - velnio, kuris bando įvairiomis priemonėmis priversti mus suabejoti ir prarasti tikėjimą Dievu. Tačiau mes turime jam pasipriešinti. Šventasis raštas ragina mus priešintis piktajam, ir kuomet tai padarysime, jis nuo mūsų atsitrauks (Jok 4, 7). 

3. Nuodėmė - taika ir maištas negali egzistuoti kartu. Vienintelė išeitis - išpažinti nuodėmę Dievui, pavesti Jam save ir prašyti Jo pagalbos atsiversti bei atsispirti bet kokioms pagundoms. Tuomet Dievo ramybė ir vėl galės lietis. 

4. Ramybės atsisakymas - ištiktos krizės metu kartais savo ramybės atsisakome sąmoningai. Paliekame ją. Perleidžiame kitoms emocijoms. Visuomet atminkite, kad niekas negali iš mūsų atimti ramybės; mes patys jos atsisakome. Ir tik mes vieninteliai galime ją susigrąžinti.

5. Dėmesio praradimas - dėl įvairių blogų naujienų, kurias kasdien girdime ir skaitome, galime prarasti teisingą susitelkimą. Užuot galvoję apie Dievą ir pasitikėję Jo ramybe bei buvimu, leidžiame savo mintims nukrypti į šalį ir pasiduoti neigiamoms naujienoms bei aplinkybėms, kurias matome ir girdime. 

Kadangi Dievas yra su mumis, mes neturėtume pasiduoti, joms nusileisti ar būti nugalėti ištinkančių bėdų. Galime su jomis stotis į akistatą, mesti iššūkį, spręsti ir galiausiai jas įveikti kryžiaus galia. Jėzus mokė savo pasekėjus, kad visi rūpesčiai yra praeinantys tik tam tikram laikui… dėl tam tikros priežasties. Taigi, „tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ (Jn 14, 27). Laikykitės Dievo teikiamos ramybės, būdami visiškai tikri, kad Jis stebi, nukreipia ir rūpinasi tais, kurie Juo pasitiki ir tiki.