Paul Tripp kasdieniai skaitiniai Padėkos dienaiPavyzdys

Jūs, tiesiog, nieko negalite padaryti, kad įgytumėte Dievo palankumą. Turite tai priimti ir prisiminti. Jūs niekada nebūsite pakankamą laiką pakankamai teisūs, kad patenkintumėte Dievo šventumo reikalavimus. Jūsų mintys niekada nebus pakankamai doros. Jūsų norai niekada nebus pakankamai šventi. Jūsų žodžiai niekada nebus pakankamai tyri. Jūsų pasirinkimai ir veiksmai niekada nebus pakankamai pagerbiantys Dievą. Kartelė yra pernelyg aukšta, kad man ir jums kada nors pavyktų ją pasiekti. Čia nėra jokių išimčių. Mes visi gyvename po ta pačia įstatymo našta ir po tuo pačiu nesugebėjimu nenuodėmiauti. Mes visi esame labiau maištaujantys, nei paklustantys. Mes visi pagal savo prigimtį esame labiau išdidūs, nei nuolankūs. Visi esame labiau linkę į stabmeldystę, nei į Dievo garbinimą. Mums geriau sekasi kariauti su kaimynais, nei juos mylėti. Mums visiems yra labiau priimtinas pavydas, nei pasitenkinimas tuo, ką turime. Visi mes tam tikru būdu esame vagys. Visi geidžiame to, ką turi kiti. Mes lengviau iškreipiame tiesą, nei ją giname. Mes greičiau savo žodžiais pasmerkiame, nei suteikiame malonę. Mes kasdieną įrodome, jog niekada patys nesugebėsime pasiekti Dievo standartų.

Štai viską apibendrinantis teiginys: „Nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus nuteisintas nė vienas žmogus“ (Romiečiams 3:20). Kodėl gi tai yra tiesa? Tai yra tiesa, nes „visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Ši ištrauka apima absoliučiai visus žmones. Joje nėra nurodyta jokių išimčių. Tai yra sukrečianti ir nusižeminti verčianti naujiena, kurią visi žmonės privalo priimti į savo širdį ir įtraukti į savo tapatybės suvokimą. Bet ši sunkiai priimtina naujiena yra vartai ne į slegiantį pasibjaurėjimą savimi, o į amžiną viltį ir džiaugsmą. Tik priėmę tai, kas esate ir ko negalite padaryti, pradėsite suprasti būtinybę priimti Dievo dovaną. Sudėkime blogą ir gerą naujieną kartu, kaip tai daro apaštalas Paulius laiško Romiečiams, 3-iame skyriuje. Jis rašo: „nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės,“ tačiau tai dar nėra istorijos pabaiga. Jis tęsia toliau ir kalba apie tai, jog mes „nuteisinami dovanai Jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo. Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, Jo kraujo galia veikiančia per tikėjimą.“ (23–25 eil.).

Permaldavimas yra išperkanti auka. Jėzaus Kristaus auka numalšino Dievo rūstybę ir visiems, kurie patiki Jėzumi Kristumi, atveria kelią į susitaikymą su Dievu. Kadangi Dievas nekenčia nuodėmės, vienintelis būdas, kaip nusidėjėliai galėjo užmegzti santykius su Juo, buvo, kad Jėzus Kristus atiduotų savo gyvybę, prisiimdamas bausmę už mūsų nuodėmes. Jūs neturite paklusti, kad gautumėte Dievo palankumą. Kristus jums įgijo Dievo palankumą už jus. Todėl jūsų paklusnumas – tai ne baimingas mokestis, o padėkos giesmė Dievui, kuris sutiko priimti jus tokius, kokiais esate ir atliko už jus tai, ko patys niekada nebūtumėte sugebėję atlikti.