Šventas plušėjimas: Sunkiai dirbk, gerai ilsėkisPavyzdys

Nors Biblijoje Rutos istoriją esu skaičiusi daugelį kartų, bet vieną sekmadienį šioje istorijoje pastebėjau kai ką netikėto. Ruta nedarė mažiausiai, ką galėjo, kad išgyventų. Ji plušėjo. Ji sunkiai, pagarbiai dirbo, prireikus, ilsėdamasi ir užbaigdama jai tekusi darbą. Ji dirbdavo iki vakaro, surinkdama 26 kvortas miežių, kad išlaikytų savo šeimą. Ruta ateidavo į darbą, o Dievas parengė jos gyvenimui planą, kuris vedė į jos santuoką su Boazu ir į jos dalyvavimą Jėzaus Kristaus kilmės istorijoje.

Tai yra šventas plušėjimas. Ruta nebuvo motyvuojama šlovės ar pripažinimo. Grūdų rinkimas buvo sunkus, alinantis darbas. Tai nebuvo geidžiamas, atnešantis šlovę ar įspūdingas darbas. Tai buvo žeminantis darbas. Rutos darbas turėjo prasmę ir tikslą, ir aš tikiu, kad mūsų darbas taip pat juos turi. Sekančiame paveiksliuke anglų kalba parašyta: „Mes neturime daryti viską, mes turime daryti visa tai, ką Dievas paskiria mums atlikti šiuo laikotarpiu“.

Kas nutiktų, jei Ruta apžiūrėtų mažą namelį, kuriame gyveno su savo uošve Naome, ir labiau susitelktų ties tuo, ko judviem trūko, o ne ties tuo, ką ji galėjo parūpinti? Kas nutiktų, jei Ruta išeitų ieškotis darbo, kuris ją priverstų jaustis svarbia, o ne dirbtų darbą, kuris ją nukreipė ten, kur ją norėjo matyti Dievas? Ji galėjo praleisti visą derliaus nuėmimą, o taip pat ir visus palaiminimus, kuriuos Dievas norėjo jai suteikti išpirkdamas jos šeimą.

Gali būti sudėtinga eiti ir atlikti sunkų darbą, kurį Dievas kviečia mus dirbti. Galbūt, jūsų buvo paprašyta tarnauti darbovietėje, kurioje Dievas nėra gerbiamas ir dabar ten jaučiatės kaip balta varna. Arba, galbūt, Dievas perkėlė jus į naują vietą ir visos jūsų svajonės dirbti įspūdingą darbą, kuris atneštų pripažinimą ir šlovę, buvo pakeistos pašaukimu tarnauti kuklesniu būdu. Galbūt, ištikimai tarnaujate ten, kur jums patinka, bet jaučiatės nusivylę, nes nematote savo darbo vaisių.

Kai nustojame kovoti ir pradedame tarnauti, tada pradedame pasitikėti Dievu, kad Jis nuims mūsų ištikimai augintą derlių. Gerumas, kurį parodote darbovietėje, gali būti būtent tuo, kas patrauks kurį nors žmogų arčiau Dievo. Meilė, kurią parodote kitiems mažose, nepastebimose vietose, gali būti tuo tramplinu, kurį Dievas panaudos, kad patrauktų žmones arčiau savęs. O tos sėklos, kurias sodinate tikėjime, vieną dieną, praėjus kelioms kartoms nuo to laiko, kai paliksite šią žemę, gali tapti varomąja nuostabios Dievo dovanos jėga, kuria Jis nori dalintis su šiuo pasauliu.