Mylimas kūdikis: 7 dienų planas netekus kūdikioPavyzdys

Kodėl? Tai klausimas, kuris neduoda mums ramybės, tiesa? Bet mes nesame vienintelės, kurios šaukėme šį klausimą. Biblija mums pateikia vieną po kito pavyzdžius žmonių, kurie raudojo savo rūpesčius Dievui. Vienas iš giliausių raudojimų yra Jėzaus Kristaus, kabančio ant kryžiaus: „O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani? – tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ (Mato 27:46). 

Jėzus jautėsi apleistas. Tu, tikriausiai, jautiesi apleista. Savo apleistume Jis šauksmu klausė mūsų Dangiškojo Tėvo. Kodėl aš? 

Jėzus jautėsi atmestas. Ar matai ką Jis padarė? Jis tiesiogiai kalbėjo su Dievu ir netgi uždavė klausimą, kuris mus visas kamuoja. Klausti „kodėl?“ nėra nuodėmė. Vis dėlto, turėk omenyje, jog Dievas neatsakys mūsų pageidaujamu būdu. Nebus jokio skubaus žinių reportažo ar užrašo danguje. Tiesą sakant, Dievas gali neatsakyti į šį klausimą tol, kol gyvename čia žemėje. Tai yra sunku priimti. 

Galbūt, tu sužinosi medicininę priežastį, kodėl tavo kūdikėlis mirė; vis dėlto, nėra pažadėta, jog sužinosi dvasinį atsakymą. Vietoj to, kaip bebūtų sunku, privalome pasitikėti, jog didysis Dievo planas yra teisingas. O kalbėdamos su Dievu, besigrumdamos su šiomis problemomis ir išliedamos savo širdį prie Jo kojų, privalome būti atviros. Privalome nusimesti naštą nuo savo širdies. Meldimasis neatsuks atgal įvykių eigos, bet išlies paguodos mūsų palūžusiai širdžiai ir viso to eigoje mus keis. Sielvartas verčia užduoti klausimus. Kasinėti savo tikėjimo gelmėse. Nesivaržyk ir užduok Dievui tuos sunkius klausimus, bet tuomet palydėk juos malda, gilinimusi į Dievo Žodį, pasitarimu su išmintingais žmonėmis ir ramiu laiku Dievo artume.