Mylimas kūdikis: 7 dienų planas netekus kūdikioPavyzdys

Mano kieme yra laukas, kuriame auga daugiametės laukinės gėlės – ryškiai rožinės, saulėtai geltonos ir virpančiai oranžinės gražuolės banguoja vėjyje. Naminės bitės iš mūsų avilių ilsisi ant gležnų žiedlapių ir siurbčioja saldų nektarą. Šios mielos gėlės ne tik patraukia akį, bet taip pat teikia gyvybę mūsų ūkyje esančioms bitėms ir grūdams. Laukinės gėlės buvo sukurtos tam, kad neturėtų rūpesčių ir augtų visur, kur tik įsišaknija. 

Mes, kaip seserys Kristuje, esame labai panašios į šias laukines gėles, ar ne? Kai esame stipriausios būsenos, mes maitiname kitus ir spinduliuojame meile. Mes esame žavios, šlovingos būtybės. Mes trokštame auginti gyvybę ir mėgautis laimingu gyvenimu, bet kūdikio netektis visa tai pakeičia, tiesa? 

Brangi mama, tu esi kaip šis laukinių gėlių laukas. Tu buvai šviesi asmenybė, kuomet, staiga, tavo brangus vaikelis iškeliavo į dangų. Tu nesi to priežastis, tačiau šiuo metu viskas labai skiriasi nuo to, kaip įsivaizdavai savo gyvenimą šiuo laikotarpiu. Dabar tu dusti. Tu neatrodai ir nesijauti taip, kaip anksčiau, tiesa? Tu vos įstengi pasirūpinti savimi ir žymiai mažiau įstengi duoti gyvybės kitiems. 

Tavo šaknys sunyko. Tu svarstai, ar kada nors ištrūksi iš šio liūdesio. 

Prieik arčiau ir tau pasakysiu: „Tu pasieksi kitą sielvarto pusę. Tu išgyvensi ledinę žiemą ir, galiausiai, ateis pavasaris. Lygiai taip pat, kaip laukinės gėlės mano lauke, taip ir tu, įgausi naujų jėgų iš ankstesniosios savęs ir leisi naujas šaknis bei pradėsi naują gyvenimą. Po truputį pradės kilti naujoji tu. „Kaip?“ – paklausi tu. Dievas sako, jog mes tapsime nauju kūriniu ir nuo savo kentėjimų įgausime naujos stiprybės.