Pasitikėjimas, veikimas ir poilsisPavyzdys

Poilsis

Kaip galėjome suprasti per pastarąsias keletą dienų, pasitikėjimas yra sudėtingas, tačiau taip pat ir paprastas veiksmas, pripažįstantis, kad mes nesame atsakingi už savo darbo rezultatus - atsakingas yra Dievas. Kuomet žengėme šį pirmąjį radikalų žingsnį, tikrai teisinga yra priimti kvietimą veikti, kad galėtume panaudoti Dievo duotus sugebėjimus. Tačiau kaip sužinoti, ar mes kartu ir pasitikime, ir skubame? Skubėjimą lengva pastebėti. Tai matoma mūsų el. pašto dėžutėje, darbų sąrašuose bei mūsų sujauktose mintyse. Bet kaip sužinoti, ar tikrai pasitikime Dievu, o ne savimi, kad duotume rezultatų? Turbūt geriausias nusakantis rodiklis yra tai, ar esame ramybėje, ar ne. 

Poilsis yra tai, ko mes visi trokštame. Nereikia daug gilintis, kad suvoktume, jog poilsis reiškia ne tik laiko praleidimą biure. Kai riba tarp darbo ir namų yra beveik visiškai nematoma, gali atrodyti, kad neįmanoma fiziškai ir protiškai atsiriboti nuo nenutrūkstamo produktyvumo poreikio. Net būdami namuose mes tikrinime el. paštą, „Instagram“, kalendorių ir kt. Mes tai nuolatos darome. Mes nepailsę. 

Kaip galėtume rasti poilsio, kurio taip trokštame? Šv. Augustinas pateikia atsakymą: „Mūsų širdys neramios, iki kol jos nesuras ramybės Tavyje.“ Būsime nepailsę, kol ieškosime poilsio kitur, nei vien Dieve. Tai reiškia, kad nors ir tikrai turėtume veikti, pirmiausia turime pasitikėti Dievu, kuris per visą istoriją ištikimai rūpinosi savo tauta. Jei pasitikėsime Dievu ir prievaizdingai naudosime savybes, kurias Jis mums suteikė, galėsime pailsėti žinodami, kad rezultatai yra Jo rankose, kad jis visa kontroliuoja ir dirba mūsų labui. Saliamono žodžiais Patarlių 16, 33: „Burtai metami į skraitą, bet nuosprendis priklauso nuo Viešpaties.“

Tai yra vienintelis kelias į tikrą ir gilų poilsį protiškai, dvasiškai bei elgesio atžvilgiu, ir tai prasideda nuo mūsų atsidavimo Dievo suprojektuotam šabo menui. Pastoriaus Timotiejaus Kelerio žodžiais: „Apie šabą turime galvoti kaip apie pasitikėjimo aktą. Dievas paskyrė šabą, norėdamas mums priminti, kad jis dirba ir ilsisi. Šabo praktikavimas yra disciplinuotas ir ištikimas būdas atsiminti, kad nesate tas, kuris palaiko pasaulio gyvybę, kuris rūpinasi jūsų šeima ir net ne tas, kuris tęsia darbo projektus.“

Kodėl yra taip svarbu sugebėti suvaldyti įtampą tarp pasitikėjimo ir skubėjimo? Nes dienos pabaigoje, kuomet pasitikime savo skubėjimu, nepasitikėdami Dievu, mes arba bandome suvaidinti, jog esame Dievas, arba pavogti Jo šlovę, o tai priveda prie neramumo sukėlimo. Krikščioni, priimk širdį! Šie bibliniai įsakymai neprieštarauja vienas kitam. Jūs buvote pašaukti pasitikėti savo Dievu ir sunkiai dirbti. Nusiteikę priimti šią įtampą galime pailsėti žinodami, kad palaikome tinkamą bendrystę su savo Pašaukėju.

Jei jums patiko šis skaitymo planas, manau, jog tikrai patiks ir mano kassavaitiniai skaitiniai, padėsiantys giliau susieti Evangeliją su savo darbu. Užsiregistruokite nemokamai čia.