Meilė sau

Per pastarąsias dvi dienas, pasidalijome esminėmis meilės sąvokos ir meilės suvokimo savybėmis. Meilė yra davimas; meilė yra grįžimas prie mūsų šaltinio. Šiandien, noriu jums priminti, jog meilė numano, jog mylite save.

Mato 22:39 parašyta: „Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį.“

Kaip galime mylėti kitus, jei neturime meilės sau? Nieko nepavyks. Daugelyje atvejų mačiau, kaip žmonės blogai elgiasi su kitais arba patiria blogą elgesį iš kitų, ir stebėdavausi: Kas jus privertė taip žemai nupulti? Nors klausimas atrodo šiek tiek ištrauktas iš konteksto, aš kviečiu jus į kelionę į Senąjį Testamentą, kuriame pasakojama istorija apie Mefi Bošetą.

Mefi Bošetas buvo karaliaus Sauliaus anūkas, kuris apsistojo mieste, pavadinimu Lo Debaras, kas pagal kilmę reiškė „be tvarkos“, „be vadovo“ arba „be valdžios“. Mefi Bošetas buvo šiame mieste dėl to, kad buvo luošas abiem kojomis. Kai jam buvo penkeri, kažkas pasiėmė jį ant rankų ir Mefi Bošetas parkrito, dėl ko ir liko tokios būklės. Jis buvo apleidimo ir užmaršties būsenoje. Istorijoje toliau pasakojama, jog karalius Dovydas ieškojo karaliaus Sauliaus palikuonių, kad suteiktų jiems malonę, ką jis ir padarė Mefi Bošetui.

Aš pasiėmiau jus kartu į šią kelionę į Senąjį Testamentą, nes meilė sau yra gyvybiškai svarbi, jei norime rodyti meilę kitiems. Mes dažnai matome žmones, kurie pagal savo prigimtį yra šiurkštūs, ir mes nežinome, kodėl jie tokie yra. Vis dėlto, mūsų užduotis yra mylėti juos ir melstis už jų gerovę.

Mūsų atveju, mes, kartais, galime atsidurti Lo Debare, vietoje, kurioje nėra tvarkos, vadovo ir valdžios todėl, nes kažkas leido mums nupulti. Dažnu atveju mes gyvename šioje būsenoje nesustodami ir neišgydami, priversdami save manyti, jog esame neverti meilės. Aš nebandau jūsų įtikinti, jog galite viską padaryti vieni ir, jog esate svarbiausias žmogus pasaulyje; jokiu būdu! Mes esame svarbūs, bet mūsų priklausomybė nuo Dievo leidžia mums gebėti iš tiesų mylėti, nes Jis pirmas mus pamilo.

Eilutė neliepia mums mylėti kitus ir, jeigu dar liko vietos, mylėti save; ji ragina, mylėti kitus KAIP save patį. Šiandien mano klausimas jums yra toks: Ar mylite save tokiais, kokie esate? Kokios jūsų gyvenimo sritys turi būti perkeistos, kad sveikai mylėtumėte save ir kitus?

Atsakymai į šiuos klausimus gali jus paskatinti imtis pokyčių, atlikti derinimus ar dėti pastangas. Bet pasitikėkite manimi, tai verta kiekvienos akimirkos, kurią skirsite, kad mylėtumėte save taip, kaip jus pamilo Dievas. Mes negalime duoti to, ko patys neturime.

Mano kitas klausimas jums yra šis: Kas paskatino jus nupulti? Privalote atleisti tiems, kas jus įskaudino, kad pradėtumėte išgijimo procesą ir suprastumėte, jog Dievas įdėjo į jus viską, ko reikia tam, kad atspindėtumėte Jo meilę ir gerumą.

Aš kviečiu jus skirti laiko tam, kad pažintumėte save, teiktumėte kitiems malonę, mylėtumėte save ir primintumėte sau, jog tol, kol jumyse yra gyvybė, tikslas vis dar yra. Vien tik tai, kad kažkas leido jums nupulti, dar nereiškia, kad nepasieksite savo tikslo; priešingai, Dievas naudoja tas akimirkas ir iššūkius, kad parengtų jus padėti kitiems.