Kai sunku mylėti

Meilė yra viena iš labiausiai paplitusių temų tekstuose, knygose, dainose bei kitur. Daugelis iš mūsų būtume ekspertais, nes ši sąvoka yra mums ganėtinai žinoma. Vis dėlto, tai yra viena iš labiausiai aptariamų ir aprašomų temų, nes tai viena iš sąvokų, su kuria daugelis iš mūsų turime daugiausia konfliktų, abejonių, istorijų, džiaugsmų ir skausmų.

Mane, pagal mano asmenybę, žmonės visada laikė žmogumi, kuriam yra lengva mylėti. Vis dėlto, būdavo akimirkų, kai meilė tapdavo man vienu iš didžiausių iššūkių.

Meilė – tai viena iš priežasčių, kodėl yra užmezgami santykiai; meilės trūkumas yra dažna priežastis, kodėl santykiai išyra. Kaipgi viską išsiaiškinti?

Atsakymas tas, jog meilė numano davimą. Dievo Žodyje atrandame vieną iš žinomiausių eilučių, kuri kalba: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Jono 3:16

Kai Dievas pamilo pasaulį, Jis ATIDAVĖ savo vienintelį Sūnų. Pagal savo prigimtį, mes esame linkę galvoti apie savo gerovę, patogumą ir naudą. Mūsų dėmesys tampa introspekciniu nusistatymu (sutelktu į mus), ir mes pametame iš akiračio meilės esmę.

Meilė DUODA, o tai numano, kad mūsų dėmesys yra nukreiptas į kitus. Meilė duoda nepaisant aplinkybių; meilė duoda nepaisant konfliktų ir meilė nenustoja, nepaisant žaizdų.

Dievas neprivalėjo atiduoti savo Sūnaus, bet Jis norėjo realiai ir akivaizdžiai parodyti savo meilę mums. Mes, kaip Jo kūriniai, nepadarėme nieko, kad nusipelnytume Jo meilės; Jis pamilo. Jis mus myli ne tik tada, kai pasiekiame tam tikrą brandos lygmenį, kurio reikia meilei priimti. Jis atidavė savo VIENGIMĮ Sūnų, kad parodytų savo neišsenkamą meilę mums.

Kai man kildavo iššūkių mylėti tuos, kurie mane įskaudino, aš prisimenu, kaip Dievas ragindavo mane melstis už tuos žmones lygiai taip pat, kaip už tuos, kuriuos stipriai mylėjau. Aš melsdavausi už juos, už jų šeimas, už jų darbus, už jų finansus, už jų gerovę, už jų emocinę ir dvasinę būseną. Mano požiūris į juos visiškai pasikeisdavo, nes Dievas leisdavo man pamatyti, jog esmė ne ta, ar jie verti gauti meilės, ar ne, bet esmė ta, jog mums visiems jos reikia. Deja, patirdami skausmą, mes atsisakome jos duoti ar ją priimti. Visi, netgi tie, kurie mus skaudina, yra pažeidžiami ir kiekvienam žmogui reikia žmogaus, kuris jį mylėtų.

Mes pastoviai esame raginami duoti ir mylėti, nesitikint, jog tie, kurie atnešė į mūsų gyvenimą skausmą, pasikeis, bet turint įsitikinimą, jog mūsų meilė gali paveikti jų gyvenimą.

Šiandien, noriu mesti jums iššūkį sąmoningai skirti 3 minutes ir pasimelsti už tų žmonių gyvenimą, kurie jus įskaudino, bei prašyti už juos taip, kaip tai darytumėte už tuos, kuriuos yra lengva mylėti. Prašykite Dievo, kad patenkintų jų poreikius, prašykite stebuklų ir prašykite, kad pamatytumėte, kaip Jėzus apsireiškia jų gyvenime. Esu tikra, kad pabaigę šią maldą, įstengsite matyti juos kitaip; gebėsite suprasti, jog meilė jūsų širdyje tapo apčiuopiama ir būsite perkeisti, kad perkeistumėte tuos, kurie yra aplink jus.