Sėklos: Kokios ir kodėl Pavyzdys

Diena 4 – Dievo karalystės sėklos

Taigi, Jėzaus Kristaus dėka esu sukurtas naujai, o pokytis, kurį esu atsakingas vystyti, yra meilė žmonėms. Visa tai skamba puikiai, bet argi nėra kažko daugiau?

(Morkaus 4:30–32)

„Jėzus dar sakė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves ir išleidžia tokias plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai“.“ (Morkaus 4:30–32)

Jėzus Kristus buvo garstyčios sėkla, pasodinta žemėje; Jis atėjo romus ir neįvertintas. Vis dėlto, tai, kas iš Jo išaugo, buvo didingiau už bet ką, kas anksčiau buvo šiame sode – žemėje! Bet kas gi yra ta Dievo karalystė, kurią Jis apibūdina?

(Morkaus 4:3–9)

„Paklausykite! Antai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, dalis grūdų nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti grūdai nukrito į uolėtą dirvą, kur buvo mažai žemių, ir greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Bet saulei užtekėjus daigai nuvyto ir neturėdami šaknų sudžiūvo. Kiti krito tarp erškėčių; erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos, ir jie nedavė derliaus. Dar kiti nukrito į gerą žemę, sudygo, užaugo ir davė derlių: vieni – trisdešimteriopą grūdą, kiti – šešiasdešimteriopą, treti – šimteriopą“. Jis dar pridėjo: „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“ (Morkaus 4:3–9)

Vėliau, kai Jėzus, buvo vienas su dvylika mokinių ir kitais palydovais, jie ėmė Jo klausinėti, ką reiškė tie palyginimai (Morkaus 4:10).

„Jis atsakė: „Jums atiduotas Dievo karalystės slėpinys, o svetimiesiems viskas sakoma palyginimais““ (Morkaus 4:11).

(Mato 28:18–20)

„Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“.“ (Mato 28:18–20)

Mes turime misiją iš pačio Dievo. Ji yra tokia pati, kaip Pradžios knygoje, – rūpintis sėklomis ir pripildyti žemę ne natūraliomis sėklomis, o antgamtiškomis (Pradžios 1:11–12)! Mes turime pavedimą eiti, kaip ūkininkai, ir sėti Žodžio sėklą, gerąją Evangelijos naujieną (Mato 28:18–20)! Mes nebuvome įgalioti ieškoti vien tik derlingos dirvos ir į ją sėti Žodį, bet ieškoti VISOKIOS dirvos, stengiantis suteikti kiekvienam žmogui galimybę priimti sėklą ir leisti jai duoti derlių (Mato 28:18–20).

(Apreiškimo 14:14–15)

„Ir aš regėjau: štai baltas debesis, o ant debesies sėdėjo panašus į Žmogaus Sūnų. Ant galvos jis turėjo aukso vainiką, o rankoje – aštrų pjautuvą.“ (Apreiškimo 14:14). „Iš šventyklos išėjo dar vienas angelas, šaukdamas galingu balsu sėdinčiajam ant debesies: „Paleisk darban savo pjautuvą ir pjauk, nes išmušė pjūties valanda, ir žemės derlius prinoko“.“ (Apreiškimo 14:15)

Išauš diena, kai ūkininkavimas bei sėklų sėjimas bus užbaigtas ir Jėzus Kristus surinks paskutinį derlių. Taip atrodo Dievo karalystė, o mums yra patikėta dirbti jos laukus. Ta sėkla yra Jėzus Kristus, o derlius – daugiau brolių ir seserų, pristatytų į šią šeimą ir atgimdytų šia nemirtinga sėkla.

Mes buvome atgimdyti ir perkeisti iš Dievo sėklos ir dabar mūsų sudėtis yra tokia pati, kaip ir Jo! Didžiausia to išraiška yra meilė ir ji turėtų daryti įtaką kiekvienai mūsų gyvenimo sričiai. Kokia gali būti didesnė meilės išraiška nei įvykdyti Dievo mums duotą didįjį pavedimą ir pašvęsti savo žemiškus gyvenimus Jėzaus sėklos skleidimui ir Dievo karalystės plėtrai?

Štai iš kur atėjote, kur link einate ir kodėl esate čia.