Sėklos: Kokios ir kodėl Pavyzdys

Diena 3 – Aš esu iš naujos sėklos! …o kas dabar?

Taigi, esate nauja sėkla, išlaisvinta nuo prigimtinės sėklos, iš kurios kilote, apribojimų ir nuo nuodėmingos, sugedusios prigimties, kuri atėjo kartu su ja. Kas gi mumyse pasikeičia, kai visa tai įvyksta?

(1 Petro 1:22–23)

„Klusnumu tiesai nuskaidrinę savo sielas neveidmainiškai brolių meilei, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus. Jūs esate atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir pasiliekančiu Dievo žodžiu.“ (1 Petro 1:22–23)

Kaipgi atrodo nenykstanti sėkla? Ko turėtume tikėtis? Mes tai matome 22-oje eilutėje: „[...] neveidmainiškai brolių meilei, karštai iš širdies mylėkite vieni kitus.“ Mums atgimus iš aukštybės, ši meilė buvo įdėta į mūsų vidų, tačiau mūsų pareiga yra leisti tai meilei pasireikšti per mus, o ne ją slopinti (Mato 5:15–16).

Visa tai gali atrodyti pernelyg lengva, bet matome kaip tai yra patvirtinama visame Šventajame Rašte:

(Galatams 5:13–14)

„Iš tiesų, broliai, jūs esate pašaukti laisvei! Tiktai dėl šios laisvės nepataikaukite kūnui, bet stenkitės vieni kitiems su meile tarnauti. Juk visas Įstatymas telpa viename sakinyje: Mylėk savo artimą kaip save patį.“ (Galatams 5:13–14)

(1 Korintiečiams 13:2)

„Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visus slėpinius ir visą mokslą, jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.“ (1 Korintiečiams 13:2)

Mums taps labiau aišku, jei tiesiog pažvelgsime, iš kur atėjo ta nauja sėkla:

(Jono 3:16)

„Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ (Jono 3:16)

MEILĖ – tai sėklos, kuria esate, rūšis.

Šiandien pamąstykite, ką reiškia būti perkeistais meilėje. Toliau sekanti Šventojo Rašto ištrauka paaiškina, kaip ta meilė atrodo. Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei savo pavyzdžiu rodytumėte kiekvieną meilės išraišką?

(1 Korintiečiams 13:4–7)

„Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.“ (1 Korintiečiams 13:4–7)