Atstatymas (Pagal Nehemijo knygą)Pavyzdys

Jie atstatys griuvėsius, kurie seniai buvo paversti dykyne, atnaujins sunaikintus miestus, kurie kartų kartas buvo ištuštėję (Izaijo 61, 4).

Daugiau nei prieš tris šimtus metų iki Nehemijo sugrįžimo į Jeruzalę Dievas per savo pranašą Izaiją davė pažadą. Tuo metu Jeruzalė nebuvo sugriauta, bet Dievas įspėjo žmones, kad tai nutiks, tačiau kai jie atgailaus, Jis atstatysiąs tai, kas bus sugriauta.

Dievas ne tik pažadėjo atstatyti Jeruzalę, bet tam panaudojo ir savo žmones. Judo žmonės sutelkė jėgas atstatydami miesto sieną. Jie atvyko iš aplinkinių vietovių drauge su savo šeimomis bei kaimynais ir darbavosi drauge. Tai užtruko ir kainavo nemažai jėgų, tačiau aistringas Nehemijo pasiryžimas vykdyti tai, kas Dievo numatyta, drąsino žmones taip pat pasitikėti Jo pažadu ir būti jo išpildymo dalimi.

Mūsų Viešpats atkuria, išgelbsti ir atstato. Jis nesustoja veikęs, nesvarbu, ar mes Jo veikimą matome, ar ne. Mes nesame Jam būtinos, kad Jo sumanymai būtų išpildyti, tačiau iš savo malonės Dievas leidžia mums būti jų dalimi. Jis galėjo panaudoti vieną Nehemiją ar profesionalius Persijos statybininkus sienos atstatymo darbui, bet pasirinko Savo žmones. Šie buvo nepatyrę ir nekvalifikuoti, tačiau nuolankūs ir noriai nusiteikę.

Savo gyvenime mes einame per įvairius etapus – griuvėsių, atstatymo ir klestėjimo. Visuose juose Dievas veikia. Griuvėsių laiku Jis atleidžia atgailaujantiems, atnaujina ir sustiprina tam, kad lauktume Jo. Atstatymo laiku Jis aprūpina viskuo, kas reikalinga, kad būtų išpildyta Jo valia. Kai klestime, Jis mus laimina, pripildo savo džiaugsmo, o mes giedame Jam gyriaus giesmes. Nesvarbu, kokiame etape esame, Jis vertas mūsų pasitikėjimo ir ištikimybės.

Ko šis pasakojimas apie sienos atstatymą moko mus apie komandinį darbą ir vienybę? Kaip šiuos principus galime pritaikyti bažnyčioje?