Atstatymas (Pagal Nehemijo knygą)Pavyzdys

Viešpats nedelsia ištesėti savo pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su mumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų (2 Petro 3, 9).

Pradėdamos studijuoti Nehemijo knygą turime išsiaiškinti ir suprasti kelias šios istorijos aplinkybes. Izraelio tauta buvo labai palaiminta karaliaus Dovydo valdymo laikais, tačiau po Dovydo sūnaus Saliamono mirties ji buvo padalinta į dvi karalystes – Izraelio ir Judo. Izraelis, šiaurinė karalystė, maištavo prieš Dievą ir buvo atiduota asirams sugriauti. Asirai Izraelio žmones išsklaidė po jų kontroliuojamą regioną.

Kitus šimtą metų Judo tauta taip pat maištavo prieš Dievą Jam nepaklusdama, todėl ir ji buvo baudžiama. Jeruzalę užėmė babiloniečiai ir jos žmones ištrėmė į Babiloną. Ten jie gyveno septyniasdešimt metų.

Po to, kai išpranašautas septyniasdešimties metų tremties laikotarpis baigėsi, Dievas suminkštino Persijos (tautos, kuri nugalėjo babiloniečius) karaliaus širdį, kad šis leistų Judo žmonėms sugrįžti į savo kraštą. Daugelis sugrįžo ir dirbo atstatydami Jeruzalės šventyklą. Maždaug po penkiasdešimties metų į Jeruzalę sugrįžo Ezra ir įtvirtino garbinimą šventykloje.

Netrukus po Ezros sugrįžimo prasideda Nehemijo istorija. Jis tuo metu gyveno Persijoje ir nebuvo sugrįžęs į Jeruzalę kaip daugelis kitų. Dievas panaudojo jį ir jo ryšius su Persijos karaliumi tam, kad būtų atliktas Jeruzalės sienos atstatymo darbas ir kad Judo žmonių širdys būtų atgręžtos į Jį.

Dievas baudė savo žmones tiek Izraelio, tiek Judo karalystėse, nes jie nusisuko nuo Dievo ir nepakluso Jo įstatymams. Po bausmės laikotarpio Dievas atstatė Judo žmones: jie atgailavo, nusigręžė nuo stabmeldystės ir Viešpats jiems atleido. Fizinis žydų sugrįžimas ir Jeruzalės atstatymas atspindėjo tai, ką Dievas darė jų širdyse.

Taip, kaip išrinktoji tauta nusigręžusi nuo Dievo ir maištaudama prieš Jį patyrė pasėkmes, taip ir mes galime tai patirti. Galbūt mes nepateksime į tremtį, kaip pateko jie, tačiau jeigu maištaujame prieš savo Kūrėją, būsime disciplinuojamos. Kartu turėtume prisiminti Dievo pažadą atleisti ir atstatyti, kai atgailaujame ir sugrįžtame pas Jį. Jis yra mums kantrus ir nesiekia mūsų sunaikinti, bet trokšta, kad tikėtume Juo ir nuo Jo nenusigręžtume.

Dievas buvo labai kantrus ir mylėjo savo žmones, davė jiems galimybę atgailauti ir grįžti prie Jo. Kada esi patyrusi Dievo kantrybę ir meilę?