Dievo pažadai manPavyzdys

Būsiu su tavimi

Atsimink, ką įsakiau, – būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi (Jozuės 1, 9).

Mirus Mozei Dievas pašaukė Jozuę, kad šis vestų Jo tautą į Pažadėtąją žemę. Kokia didelė tai buvo užduotis! Ir kaip turėjo jaustis Jozuė, išgirdęs tokį Dievo kvietimą?

Kartais Dievo kvietimas keliauti į nežinomą žemę, imtis naujų dalykų ar prisiimti už ką nors atsakomybę gali mus gąsdinti. Ar tai tikrai man skirta užduotis? Ar man pavyks? O ką, jeigu..?

Tikriausiai panašių klausimų kilo ir Jozuei. Tačiau jeigu tai išties yra kvietimas, išėjęs iš Dievo lūpų, o ne mūsų pačių sumanymas, su juo gauname ir Viešpaties pažadą: „Būk stipri ir drąsi, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi“. Svarbu suprasti, kad šis pažadas galioja ne tik toms, kurios yra pašauktos didelėms tarnystėms ir misijoms, bet ir toms, kurių pašaukimas yra būti žmona, mama, dukra ar drauge. Šiuose pašaukimuose taip pat susiduriame su gausybe iššūkių. Būtent jų akivaizdoje turime atsiminti Dievo įsakymą būti stiprios, drąsios ir nepasiduoti baimei, nes ten, kur einame pagal Dievo valią, Jis pats bus su mumis.

Malda

Visagali Dieve, padėk man išgirsti, kam mane kvieti. Galbūt tai yra dideli ir nepažįstami keliai, o gal kas nors visai šalia manęs ar netgi pačioje manyje. Noriu eiti keliu, kurį esi man numatęs. Pasitikiu, kad eisi juo su manimi. Padėk man išlikti drąsiai ir stipriai bei pasitikėti tavimi. Amen.