Dievo pažadai manPavyzdys

Aš vesiu tave

Tada Viešpats vedžios tave, pasotins tavo sielą sausros metu ir sustiprins tavo kūną; tu būsi kaip palaistytas sodas, kaip neišsenkantis vandens šaltinis (Izaijo 58, 11).

Šiame skyriuje pranašas Izaijas kalba apie tai, kokio garbinimo Dievas laukia iš savo žmonių. Jis trokšta, kad mes vertintume Jį labiau nei bet ką kitą šiame pasaulyje, pavestume savo širdis Jam ir ieškotume būdų padėti kenčiantiems. Turime pažadą, kad būdami tokiame santykyje su Dievu patirsime Jo giliausią artumą.

Atsidavusios širdys yra Dievo nuskaistinamos, pradeda geriau girdėti Jo tylų balsą ir gali būti Jo vedamos. Pavedus visas savo gyvenimo sritis Dievui ir leidžiantis būti Jo vedamoms, Jis pradeda laistyti mūsų gyvenimus savo neišsemiamais gyvojo vandens šaltiniais. Jis pasotina ir pagirdo mus taip, kaip niekas kitas to negalėtų padaryti.

Malda

Viešpatie, aš išsižadu ieškoti bet ko kito, kas galėtų atsakyti į mano troškimus. Pasitikiu, kad Tu esi Tas, kuris pagirdo ir numalšina troškulį. Išpažįstu, kad leidžiu Tau vesti mane į gyvenimą, kokiam mane sukūrei, į gyvenimą, kuris pagarbina Tave. Amen.