Kai malda tampa realybePavyzdys

Penktoji diena

Viešpats yra šalia 

Didžiąją savo krikščioniško gyvenimo dalį aš nesuvokiau, kaip stipriai kovoju su savimi maldoje. Kai, remiantis mano standartais, man nepavykdavo „gerai melstis“, aš sukildavau prieš save, kad dar labiau stengčiausi būti geresniu ir įrodyčiau Dievui, jog esu ištikimas. Bet užuot atradęs tiesą apie tai, ką Dievas dėl manęs padarė, aš mėginau savo kūne sukurti ištikimą maldą. Giliai viduje aš netikėjau, jog Dievas nori tiesos.

Psalmyne 145:18 mes išgirstame kai ką priešingo: „VIEŠPATS artimas kiekvienam, kas jo šaukiasi, visiems, kas jo nuoširdžiai trokšta.“ Nors daugelis iš mūsų pamažu išmoksta, jog gali kviesti Dievą į savo sunkumus, savo nuodėmes ir džiaugsmus, leiskite man priminti, jog daugeliui iš mūsų vis tiek nepavyksta įtraukti Dievo į savo maldas. Mes meldžiamės į Dievą, užuot pažindami Jį meldimosi metu (arba mūsų nesėkmės maldoje metu). Kai mano protas pradėdavo maldoje klajoti, aš niekada nesustodavau ir nepagalvodavau apie tai, kad Dievas būdavo tame kartu su manimi, kviesdamas mane atiduoti tai Jam. Kai užmigdavau, aš atsiprašinėdavau už tai, kad negalėjau pabudėti, bet niekada nekalbėdavau su Dievu apie savo nuovargį.

Mano vadovas buvo pirmas žmogus, kuris man pasakė, kad malda nėra vieta būti geriems, bet tai vieta būti nuoširdiems. Būtent tuomet malda man atgijo, nes aš atradau, kad Dievas iš tikrųjų nori pasitikti mane mano giliausiuose troškimuose, mano sunkumuose ir įtampoje, kurią jaučiau santykiuose su Juo. Tai buvo pakvietimai pažinti Jo artumą ir priimti Jo malonę būtent ten, kur man to reikėjo. 

Aš suvokiau, kad dauguma mano maldų buvo neteisingos, nes aš stengiausi melstis taip, kaip, mano manymu, turėtų melstis ištikimas krikščionis. Tad mano maldos gyvenimas tapo gyvenimu apsimetinėjant, tikintis, jog jeigu pakankamai ilgai apsimetinėsiu, galiausiai man tai seksis geriau. Bet tai nuvedė į niekur. Tiesą sakant, tai privedė prie to, kad nustojau melstis. Kai suradau Dievo kvietimą pažinti Jo meilę ir pažinti Jo artumą tiesoje, aš supratau, ką tai reiškia, kai Jis iš tikrųjų yra kartu su manimi tose situacijose. Vėlgi, tai nėra tiktai tiesos, kurias turime teigti, bet tiesos, kuriomis turime gyventi. 

Ar patiriate maldoje sunkumų, apie kuriuos niekada nepasakojote Dievui? Kokius norus ir troškimus Dievas nori, kad atneštumėte į Jo artumą? Kokiu būdu galite pasidalyti jais su Viešpačiu? Ar galite tikrai patikėti, iki pat savo gelmių, kad Dievas yra kartu su jumis tose situacijose, ar vis dar yra širdies kampelių, kuriuos laikote paslėpę tik sau?

Dėkojame, kad skaitėte šį skaitinį. Aš meldžiu Dievo, kad šie žodžiai jus palaimintų.