Kai gelia sielvartas: Viltis švenčių metuPavyzdys

Kaip galima minėti prasmingas šventes, kurios, nepaisant to, kas vyksta gyvenime, būtų pripildytos ramybe?

Patiriant sielvartą, ypač, dėl prarasto mylimo žmogaus ar dėl nutrūkusių santykių su mylimu žmogumi, yra labai skaudu kurti būtinąją „naują normą“... ypač švenčių įkarštyje. Tai be abejonės užtrunka.

Jeigu nuo to laiko, kai praradote mylimą žmogų, praėjo tik keli mėnesiai ar vieneri metai, jūs, greičiausiai, jaučiate didelį sielvartą ir nežinote kaip tiksliai suplanuoti ar išgyventi šventes. Kai kuriems, greičiausiai iš viso nesinori nieko daryti, ką jau bekalbėti apie prasmingo ir ypatingo laiko planavimą švenčių metu.

Kartais, geriausia, ką galite padaryti būdami ištikti sielvarto – tai leisti sau tylomis susiriesti su Dievu ir praleisti šventinį laikotarpį kartu su Juo, leisdami su Juo laiką maldoje ir mėgaudamiesi Jo meile.

Kai kurie gali mėgautis Kalėdomis, kaip įprasta, užsiimdami linksmomis, įsimintinomis veiklomis ir laikydamiesi patinkančių tradicijų... ir tai yra nuostabi dovana!

Kiti gi, gali atsidurti kažkur per vidurį tarp šių dviejų scenarijų... trokšdami laikytis įprastų tradicijų, bet tuo pačiu dėl sunkių išgyvenimų ir jaučiamos širdgėlos, norėdami pabūti vienumoje.

Visi šie būdai yra teisingi, nes išgyvenant sielvartą nėra vienos nusistovėjusios tvarkos. Nėra jokio „neteisingo atsakymo“. Dievas nukreipia kiekvieną sielvartą labai išskirtine linkme.

Aš asmeniškai supratau, kad kuo aš daugiau susitelkdavau į Dievą – į tikrąją laikotarpio priežastį, – tuo lengviau man pavykdavo mėgautis Kalėdų laiku. Aš taip pat pastebėjau, kad, kai švenčių metu aš sąmoningai „pripildydavau“ kitus žmones, dėl jų stengdavausi ir įgyvendindavau senų ir naujų tradicijų mišinį, šventės man tapdavo ne tokia bauginančia našta.

Kaip patirti ir išsaugoti ypatingus prisiminimus apie šventes, kai ilgiesi mylimųjų ar susiduri su gyvenimišku iššūkiu?

Gali būti sunku prašyti Dievo, kad padėtų matyti toliau skausmo ribų (tuo pačiu metu susitaikant ir praeinant per širdgėlą ir sielvartą), ir tikslingai suteikti švenčių tradicijoms naują reikšmę. Bet galų gale tai gali būti naudinga... ir teikti neįtikėtinai gydantį poveikį.

Štai keli pavyzdžiai:

Kai buvau maža, pamenu, kaip mano tėtis liepdavo visai mūsų šeimai dėvėti pižamas, kad visi kartu galėtume eiti ir kartu stebėti kalėdinių žiburių. Nuo to laiko, kai pagimdžiau vaiką, mes visada pagerbdavome šią ypatingą tradiciją ir vilkėdami pižamomis visada stebėdavome kalėdinius žiburius. Tą darome jau daugiau kaip du dešimtmečius.

Kita mano mėgstama tradicija – kepti mano sesers mėgstamus kalėdinius skanumynus. Po to, aš bandau pastebėti, kas mano šeimoje ar tarp draugų patiria skausmą, ir nustebinu kiekvieną iš jų papuoštomis kalėdinių skanumynų dėžutėmis. Man patinka švenčių metu drąsinti kitus žmones ir skirti jiems kažkiek laiko, kad jie galėtų pailsėti nuo savo sielvarto.

Mano sielvarto grupėje buvo viena jauna moteris, kuri prarado savo mažą dukrytę. Ji man papasakojo, kad pirmuosius kelis metus po dukros mirties, šventės jai būdavo tikra kankyne. Ši ypatinga moteris iš vietinio „Angelų medžio“ („Išganymo armijos“ programa per kurią vaikai yra aprūpinami kalėdinėmis dovanomis – vert. pastaba) pasirenka „angelą“ (ji bando rasti vaiką, kurio gimtadienis tą pačią dieną, kaip ir jos dukters) ir perka nepasiturinčiam vaikui dovanas pagerbdama savo dukros atminimą.

Taip pat yra visiškai normalu savo mylimųjų garbei uždegti atminimo žvakę. Aš turiu draugę, kuri lanko mano sielvarto grupę (ji taip pat yra „Grief Bites“ tarnystės vadovė). Ji uždega specialią žvakę ir šalia jos padeda savo tėvų nuotrauką. Tai puikus būdas, kaip per kiekvienas šventes galima prisiminti mylimus žmones.

Paklauskite Dievo, kaip Jis norėtų, kad praleistumėte šį šventinį laikotarpį. Galbūt, tai bus neįtemptas, ramus šventinis laikas, praleistas, pirmiausia, kartu su Dievu... galbūt, šiuo laikotarpiu būsite kitiems žmonėms meilės ir padrąsinimo šaltiniu... galbūt, švęsite taip, kaip įprastai švęsdavote... galbūt, tiesiog praleisite laiką su savo artimaisiais (ir mėgausitės jais)... galbūt, geriausia, bus išvykti iš miesto, kad paspruktumėte nuo šurmulio... arba, galbūt, suderinti visus šiuos dalykus kartu.

Kad ir kaip nuspręstumėte praleisti šventes, aš meldžiuosi, kad visada asmeniškai suvoktumėte, kaip be galo rūpite Dievui. Aš meldžiuosi, kad gyvai patirtumėte Jo viltį ir meilę! Taip pat visiems linkiu meilės, išgijimo ir ramybės!

Tegul šis šventinis laikotarpis būna pilnas šilumos, ypatingų prisiminimų... ir ypač VILTIES!

Ar priėmėte BRANGIAUSIĄ dovaną... santykius su Jėzumi Kristumi?
Skirkite šiandien laiko ir perskaitykite Luko 2:1–21 ir Jono 3:16, kad išvyniotumėte pačią geriausią dovaną, kurią tik galite gauti. Jėzus Kristus ištiestomis rankomis laukia, kad jus priimtų tokiais, kokie esate, ir atleistų jums visas jūsų nuodėmes. Viskas, ką turite padaryti – nuoširdžiai pasikalbėti su Dievu ir paprašyti, kad Jėzus ateitų į jūsų širdį ir padarytų jus naujais!

Jei norėtumėte papildomos vilties ir padrąsinimo, kviečiu jus skaityti kitus mūsų skaitymo planus (anglų kalba):
•Grief Bites: Finding Treasure In Hardships •Grief Bites: A New Approach To Growing Through Grief •Grief Bites: Doubt Revealed •Singing Through The Storm

Mes taip pat siūlome kasdienius padrąsinimus mūsų tinklaraštyje bei „Facebook“ puslapyje:
•www.griefbites.com
•www.facebook.com/GettingYourBreathBackAfterGrief

Jūs esate labai vertingi ir Dievui rūpi jūsų sielvartas! Man taip pat rūpi jūsų sielvartas ir aš meldžiuosi, kad Dievas meiliai gydytų jūsų širdį ir gyvenimą!
Visada prisiminkite, kaip Dievas nepaprastai jus myli! Jis taip nuoširdžiai jus myli, kad linksma širdimi džiaugiasi dėl jūsų! Jūs esate Jo širdies džiaugsmas! Niekada nepamirškite, kaip stipriai Jis jus myli ir kartu su Juo pilnu mastu mėgaukitės šiuo šventiniu laikotarpiu!

„Brangus gailestingasis Dangiškasis Tėve, aš prašau Tavęs, kad šiandien ir ateinančiomis dienomis kiekvieno žmogaus širdyje padarytum didį darbą. Kai žmogus bus sukrėstas liūdesio, prašau, kad apgaubtum jį Tavo meile ir giliai paguostum jo širdį. Kai ateis sunkios dienos, prašau, kad neštum jo širdgėlą ir naštas. Aš meldžiu, suteik kiekvienam žmogui Tavo brangios, neįkainojamos VILTIES.
Dovanok kiekvienam prasmingą, ypatingą švenčių laikotarpį, ypatingai kartu su Tavimi. Jeigu žmogus niekada nebuvo priėmęs Tavęs kaip savo Viešpaties ir Gelbėtojo, meldžiu, kad nukreiptum jį link pačios brangiausios dovanos — link Tavęs! Mes mylime Tave, Viešpatie ir iš anksto Tau dėkojame už viską, ką darysi. Jėzaus Kristaus vardu meldžiame, amen!“

Šį skaitinį parengė © 2015 Kim Niles/Grief Bites. Visos teisės saugomos. Naudota gavus leidimą.