Kai gelia sielvartas: Viltis švenčių metuPavyzdys

Kuomet kas nors dėl mylimo žmogaus mirties, skyrybų ar konflikto šeimoje išgyvena iširusius santykius, šventės gali visiškai nebeteikti vilties, džiaugsmo ir prarasti kibirkštėlę.

Vienas iš sunkiausių klausimų, kuriuos gedintis asmuo šiuo nelengvu laikotarpiu gali sau užduoti, yra: „Kaip aš galiu švęsti šventes ir tuo pačiu metu prisiminti bei pagerbti savo mylimus žmones, kurie dabar kartu su Dievu švenčia danguje?“

Dar vienas širdį neraminantis klausimas, kurį kas nors (tie, kas išgyvena mylimo žmogaus mirtį, skyrybas ar konfliktą šeimoje) gali sau užduoti, yra: „Kaip iškęsti šventes, kai jaučiu tiek daug liūdesio ir, ištverti jas, kai taip stipriai pasiilgau savo mylimųjų?“

Šventės yra kankinančiai sunkios visiems tiems, kurie gedi dėl mylimo žmogaus mirties, skyrybų, konflikto šeimoje ar santykių atšalimo.

Gedintys žmonės be galo ilgisi savo mylimųjų, o švenčių laikotarpis saugo savyje labai daug prisiminimų; tik dabar, tie nuostabūs prisiminimai apie ankstesnes šventes gali sukelti didelę širdgėlą.
Anksčiau brangiomis laikytos tradicijos, dabar skaudina ir gelia, nes mylimo žmogaus daugiau nebėra šalia arba jis, tiesiog, daugiau nebenori kartu švęsti švenčių.

Aš atradau, jog išgyventi nepakeliamas švenčių dienas ir širdgėlą galima tik per Dievo malonę… patiriant Jo kasdienę meilę, pagalbą ir padrąsinimą.
Paprašykite Dievo dabar, kad paguostų ir išgydytų jūsų širdį, paprašykite Jo apipilti jus padrąsinimais, kol eisite per šį šventinį laikotarpį… žingsnis po žingsnio... diena po dienos... akimirka po akimirkos... įvykis po įvykio. Jis yra šalia jūsų ir netgi jus paneš.

Taigi, ką gedintis žmogus turėtų daryti su tradicijomis?

Jeigu jaučiate, kad norėtumėte laikytis įprastų tradicijų, tuomet taip ir darykite... ir nesijauskite kalti dėl to, kad leidžiate sau patirti džiaugsmą. Jūsų mylimieji, kol buvo gyvi, mėgdavo matyti jus pripildytus džiaugsmu ir jiems tas patikdavo. Jie norėtų pamatyti dar kartą, kaip džiaugiatės, netgi nepaisant to, kad gedite.

Jei jaučiate, jog negalite laikytis jums įprastų tradicijų, tuomet pagerbkite savo sielvartą, suteikdami sau laisvę jausti tai, ką turite jausti. Nesijauskite kalti dėl to, kad turite praleisti šį laikotarpį ramiai ir neįtemptai.

Abu šie atsakai į sielvartą yra tinkami.

Nesijauskite verčiami kažką daryti ar kažkaip jaustis ir neleiskite įtampai priversti jus daryti kažką tokio, kas neatitinka jūsų būsenos sielvarto procese.

Kai kurie gedintys gali norėti laikytis tradicijų, kurių su malonumu laikydavosi kartu su savo mylimaisiais, ir tokiu būdu juos prisiminti ir pagerbti, kitiems gi gedintiems tai gali būti pernelyg skausminga.

Pasikalbėkite su savo likusiais artimaisiais, atverkite savo širdį ir papasakokite, kaip jaučiatės. Paprašykite jų, kad švenčių laikotarpiu rodytų jums savo meilę ir palaikymą.
Apsupkite save dideliu palaikymu!
Jeigu šalia jūsų yra bažnyčia, siūlanti palaikymą sielvarto ištiktiems žmonėms ir rengianti jiems susitikimus, tokius kaip „GriefShare“ ar „Grief Bites“, aš primygtinai jus raginu juose apsilankyti.

Viskam yra savas laikas, įskaitant padrąsinimo ir palaikymo paiešką, o Dievas yra ištikimas, kad pravestų jus per kiekvieną gyvenimo laikotarpį. Pagerbkite Dievą ir savo sielvartą.
Leiskite Dievui lydėti jus, nukreipti jūsų sielvartą bei širdgėlą ir paklauskite Jo, kaip geriausia pasielgti su tradicijų laikymusi ir kaip elgtis šiuo jūsų gyvenimo laikotarpiu.

Kitas dvi dienas aš ne tik siūlysiu idėjas, kaip iškęsti šventes, bet taip pat patarsiu, kaip švenčių metu įgyti ramybę ir susikurti bei patirti prasmingų akimirkų.

Pakvieskite Dievą, tiesiog dabar, ir paprašykite, kad šventiniu laikotarpiu ir artimiausiomis dienomis Jis būtų jūsų laukiamu ir branginamu Draugu.

Malda:
„Brangus gailestingasis Dangiškasis Tėve, aš dėkoju Tau, kad man nereikia išgyventi švenčių vienam. Dėkoju Tau iš visos širdies, pripildytos dėkingumu, už tai, kad visada esi šalia manęs, myli mane ir niekada manęs nepamiršti, ir nepalieki. Aba, Tėve, padėk man, prašau, kiekvieną dieną, kuomet išgyvenu sielvartą ir širdgėlą. Padėk man su meile prisiminti ir gerbti savo mylimus žmones, paleisti viską, kas laiko mano širdį įkaitu, ir aiškiai matyti Tavo gerumą ir palaiminimus audroje, kurią išgyvenu savo gyvenime.
Aš myliu Tave, Viešpatie, ir garbinu Tavo šventąjį vardą. Jėzaus Kristaus vardu meldžiu, amen.“

Šį skaitinį parengė © 2015 Kim Niles/Grief Bites. Visos teisės saugomos. Naudota gavus leidimą.