Gyvoji viltis: Velykų laukimasPavyzdys

„Būk stiprus“ 

Biblijoje nėra daug užsiminta apie laiką tarp Jėzaus mirties ir prisikėlimo. Tačiau mes žinome, kad tai įvyko per žydų Velykų šventę: savaitės ilgumo išeiginę, per kurią minima, kaip Dievas išlaisvino izraelitus iš vergijos. 

Šventės metu žydai dalindavosi maistu ir aukodavo atrinktus ėriukus prieš ilsėdamiesi Šabo dieną. Būtent prieš Šabą Jėzaus kūnas buvo paguldytas kapo viduje ir įėjimas užritintas akmeniu. 

Įsivaizduokite, jog vykstant šiems įvykiams esate Jėzaus mokinys. Suvokiate, kad ne tik vienas iš jūsų artimiausių draugų būna nekaltai nužudomas, tačiau ir jums nėra leidžiama tinkamai sielotis dėl jo mirties, kol nepasibaigs poilsio diena. 

Tuo metu mokiniai nesuprato, kad jų patiriamas skausmas buvo didesnio plano dalis - atpirkti mūsų visų nuodėmes. Dievas numatė artėjantį prisikėlimą, nors to mokiniai dar nebuvo supratę. 

Ramybė primena mums, kad Dievas yra Viešpats kiekvienoje situacijoje. Ir ramybė padeda mums susitelkti ties tuo, kas yra svarbiausia: į Tą, kuris pažadėjo suteikti visko, ko mums reikia. Kai nusprendžiame likti ramūs vidury sunkumų, mes pasirenkame garbinti Dievą. 

Taigi, kad ir kas šiandien vyktų aplink jus, rinkitės ramybę Dieve - net jei jus supantis pasaulis pasirenka nerimą. Jam nieko nėra neįmanomo.

Melskitės: Jėzau, padėk man šiandien atrasti ramybę Tavyje. Žinau, kad Tu esi didesnis už visą, kas vyksta aplink mane. Pasitikiu Tavimi, nes Tu esi mano išganymas. Tikiu, kad jau atsakei į mano širdies šauksmus, nors vis dar laukiu, kol tuos atsakymus išvysiu. Taigi šiandien nusprendžiau nukreipti savo žvilgsnį į Tave. Tebūna Tavo valia. Amen.