Gyvenimas naujai: AtleidimasPavyzdys

Ribos

Dievo atkuriančios jėgos, gyvenančios mumyse, dėka, po patirtos nuoskaudos galime išmokti vėl pasitikėti žmonėmis ir būti pažeidžiamos. Bet tai nereiškia, kad viskas vėl turi būti taip, kaip kadaise. Šiame sugedusiame pasaulyje nusistatyti ribas yra ir sveika, ir būtina.

Kai kažkam atleidžiame, tai nereiškia, kad turime priimti to žmogaus būsimą blogą elgesį ar noriai vėl būti atviros nuoskaudoms. Tiesą sakant, nenusistačiusios ribų, mes iš esmės parodome, jog netikime, kad esame vertos, kad su mumis būtų elgiamasi gerai. Bet kuomet nusistatome sveikas ribas, mes paskelbiame, kad esame vertos meilės ir pagarbos. 

Visgi, yra skirtumas tarp ribų ir sienų. Ribos nustato kitiems žmonėms taisykles, kaip jie turėtų su mumis sąveikauti, tuo tarpu sienos laiko visus žmones dideliu atstumu nuo mūsų. Mums, kaip Kristaus sekėjoms, svarbu išmokti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp užsispyrimo ir pažeidžiamumo.

Ribos yra skirtos apsaugoti tai, kas mums yra labai brangu. Jeigu šalia kurio nors žmogaus tampame tokiomis, kokios mes sau nepatinkame, mes turėtume riboti kartu su tuo žmogumi praleidžiamą laiką. Jeigu kažkas mus verčia jaustis labiau niekingomis nei tai, kokiomis mus sukūrė Dievas, mes turėtume apginti save ir nusistatyti ribas. Mes turėtume mylėti savo priešus, bet tai nereiškia, kad turime su jais pietauti. 

Sveikos ribos reiškia, kad, jeigu yra žmonių, šalia kurių mums būti yra nesaugu ar neprotinga, tuomet mes atliekame reikiamus pakeitimus. Dažnai, mes atsiduriame pavojingose ar skaudžiose situacijose, nes labai norime, kad kiti žmonės pažintų Jėzų Kristų. Bet privalome suvokti, kad, nors Dievas gali pasirinkti naudoti mus, Jam nereikia, kad mes gelbėtume tą žmogų. Dievas jau siekia to žmogaus širdies ir nenustos to daryti. Jeigu būti šalia kažkokio žmogaus yra neprotinga, mylėk jį iš tolo, melsdamasi už jį.

Kartais, mums reikia ne išorinių, o vidinių ribų. Mes apie save kalbame tokius baisius dalykus, kokių niekada nepasakytume apie kitą žmogų. Netgi nejučia išsprūstančios replikos, tokios kaip: „Aš tokia kvailė“ arba „Šiandien atrodau baisiai“, – bėgant laikui gali daryti įtaką mūsų savivertės jausmui. Kai esame gundomos kalbėti ir galvoti apie save neigiamai, užuot tai dariusios, turime sakyti ir skelbti savo gyvenime Biblines tiesas. Privalome prisiminti, kad Dievas mus mato kaip savo šedevrą, ir naudodamos tiesą turime kovoti su kiekvienu melu.

Pagalvok apie nuoskaudą, kurią stengiesi atleisti, ir pagalvok, kokias ribas turi nusistatyti, kad apsaugotum save nuo žalos ateityje. Galbūt, su kažkuo turi leisti mažiau laiko, galbūt, pasakyti kažkam, kad su tavimi nedera kalbėti grubiai arba, galbūt, pakeisti žodyną savo pačios atžvilgiu ir kitaip kalbėti apie save. Prašyk Dievo, kad padėtų tau nustatyti teisingą tavo ribų pusiausvyrą.