Tėvas jus myli. Pete Briscoe skaitinysPavyzdys

Diena 4
Viskas priklauso nuo to, kas jus pažįsta

Jei galėtume pakeisti savo nusistatymą, mes ne tik kitaip matytume gyvenimą, bet ir pats gyvenimas taptų kitoks. – Katherine Mansfield

Prieš daugelį metų aš beisbolo komandai „Milwaukee Brewers“ pravesdavau susitikimus dvasinėmis temomis. Tai buvo didelis reikalas. Ten, kur aš gyvenau, „Brewers“ buvo lazdos, kamuoliuko ir aikštelės dievai. Kiekvienas pasišventęs Viskonsino gyventojas žiūrėdavo jų žaidimą per televizorių. Tie, kas galėdavo sau leisti įsigyti bilietus, leisdavosi į piligriminę kelionę į apygardos stadioną. Bet įeiti į persirengimo kambarį? Tai buvo „šventų švenčiausioji“ — vidinė šventyklos šventovė, į kurią joks mirtingasis negalėjo net pasvajoti įeiti.

Vis dėlto, aš galėjau. Paul'as Molitor buvo komandos kapitonas ir, kadangi aš jį pažinojau, aš persirengimo kambaryje būdavau laukiamas. Man netgi buvo leidžiama veidas į veidą kalbėti su žaidėjais. Aš dalinausi su jais pamokymais iš Biblijos, ir jie visi klausydavosi… ir visa tai Paul'o dėka. Jis šių neįtikėtinų sportininkų akyse iškėlė mane į kitą lygį. Jie dėl mano santykių su Paul'u buvo pasiruošę manęs klausytis.

Panašiai būdavo Dievo ir izraelitų santykiuose:

„O Mozė jam atsakė: „[…] Juk kaip kitaip būtų žinoma, kad radome malonę tavo akyse – aš ir tavo tauta, – jeigu neitum kartu su mumis? Argi ne tuo mes – tavo tauta ir aš – būsime paženklinti tarp visų tautų, esančių žemėje?““ (Išėjimo 33:16)

Tą patį Dievas Tėvas daro ir mums. Jo artumas mūsų gyvenime padaro mus kitokiais nei visi kiti žmonės. Jis mus išskiria. Būdami Jo vaikais, esame šiame pasaulyje dvasiškai perkeisti ir išskirtiniai… ir tai padaro mūsų tikrojo gyvenimo Kristuje žinią patrauklią tiems, kas ieško tiesos ir prasmės.

Tėve, aš meldžiu, kad iškeltum mano gyvenimo būdą tokiu būdu, kad akivaizdžiai skirčiausi nuo pasaulio. Leisk man rodyti pavyzdį, koks yra gyvenimas Tavyje, kad kiti galėtų pažinti Tavo nuostabumą. Amen.