Tėvas jus myli. Pete Briscoe skaitinysPavyzdys

Diena 6

Malonė Jo akyse

Mano giliausias suvokimas apie save yra tai, kad Jėzus Kristus labai mane myli ir aš nieko nepadariau, kad būčiau tai užsitarnavęs ar to nusipelnęs. — Brennan Manning, „Skarmaliaus Evangelija“ (angl. The Ragamuffin Gospel)

Galbūt, per meną, galbūt, per liepsnojančius, piktus pamokslus… aš tiksliai nežinau kaip, bet kažkokiu būdu daugelis iš mūsų įsisąmoninome, jog Dievas Tėvas yra piktas — Jis sėdi danguje ant debesies… visą laiką skaičiuodamas baudos taškus… Vienoje rankoje Jis laiko įstatymų ir taisyklių sąrašą, o kitoje rankoje – žaibų rykštę. Jis tik ir laukia, kad susimautumėte. O kai susimaunate? Pliaukšt!

Ar toks įsivaizdavimas teisingas?

Visiškai ne. Pažvelkite, ką Dievas atsakė Mozei, kai jis paprašė Dievo artumo:

„Padarysiu ir tai, ko prašai, nes tu iš tikrųjų radai malonę mano akyse […]“ (Išėjimo 33:17)

Mes radome malonę Dievo akyse.

Dievas pasakė Mozei, kad pats eis su tauta, nes Mozė rado malonę Jo akyse. Dabar jūs galite sakyti: „Taip, nes ten buvo Mozė. O aš gi – ne Mozė.“ Mozė turėtų būti tas didis dievobaimingas vadas, tiesa? Na, jis turėtų toks būti, bet toks nebuvo. Ar žinote, kas nutiko prieš pat šią ištrauką? Mozės sekėjai pasidarė didžiulį auksinį veršį ir garbino jį, vietoj Dievo. Jei Mozė būtų buvęs toks didis vadas, argi jo sekėjai neturėtų bent, galbūt, sekti jo pavyzdžiu? Bet iš tikrųjų, jo tautos žmonės buvo toli gražu netobuli… visai tokie pat kaip mes, tokie pat kaip jūs. Bet nepaisant mūsų ydų ir nusižengimų, mes vis tiek randame malonę Dievo akyse.

Viešpatie, yra taip sunku suvokti, jog nors žmonija yra sugadinta, Tu vis tiek mus myli — net blogiausiais laikotarpiais. Dėkoju Tau, jog per Jėzų Kristų atrandu malonę Tavo akyse, kai tuo tarpu pasaulis mato manyje tik nevykėlį! Amen.