Surandant ramybęPavyzdys

Mokymasis gyventi pasitenkinime

Norint gyventi ir turėti vidinį pasitenkinimą, visas jūsų gyvenimo dėmesys privalo būti nukreiptas į Viešpatį Jėzų Kristų. 

Mano gyvenime būdavo trumpų laikotarpių, kai dėl tam tikros problemos ar situacijos turėdavau bemieges naktis, kuomet valanda po valandos negalėdavau užmigti. Aš atradau, jog geriausia, ką galima padaryti tais atvejais, kai negali nustoti mąstyti apie tam tikrą problemą, pokalbį ar kritiką, tai atsikelti iš lovos, atsiklaupti ir šauktis Dievo: „Prašau, padėk man pereiti per tai. Padėk man susitelkti vien tik į Tave“.

Miegas ateina, kai mano dėmesys yra sutelktas į Viešpatį ir į tai, kaip Jis norėtų, kad galvočiau ar kokiomis emocijomis reaguočiau į tam tikrą situaciją. Miegas dingsta, kai aš sutelkiu savo dėmesį į tai, ką yra pasakę kiti, į visus dalykus, kurie gali nutikti, ar į priešakyje esančius sunkumus ir iššūkius. Pasirinkimas yra gan paprastas — mąstyti apie Viešpatį ir Jo gausų aprūpinimą, apsaugą ir meilę, arba mąstyti apie visus žmones ir aplinkybes, kurios bando iš jūsų atimti aprūpinimą, bando sunaikinti jūsų gyvenimą ar išlieti ant jūsų neapykantą.

Mąstymas apie Viešpatį atneša žmogui ramybę. Mąstymas apie kitus dalykus, dažniausiai, veda prie nerimo, baimės ar susirūpinimo. 

Kai sutelkiate savo dėmesį į Viešpatį, svarbu, kad suprastumėte, jog tą akimirką, Dievas dalyvauja jūsų situacijoje kartu su jumis. Pernelyg daug žmonių galvoja, kad Dievas yra kažkur toli. Jie nesuvokia, kad Dievas yra jiems pasiekiamas ir prieinamas neatidėliotinose gyvenimiškose situacijose. Tiesa ta, kad Jis yra su mumis kiekvieną dieną kiekvienoje mūsų gyvenimo akimirkoje.

Aš prisimenu pačią ramiausią vietą, kurioje man tik teko būti — Galilėjos ežerą. Prieš daugelį metų, buvau vietoje, kuri, kaip man atrodė, geriausiai apibrėžė ramybę ir ramumą. Vis dėlto, šiuolaikiniame pasaulyje, dauguma žmonių nepalaikytų tos vietos ramia. Nuo tos vietos iki Sirijos ir Libano tik kelios dešimtys kilometrų. Žmonės yra linkę galvoti apie Izraelį kaip apie pavojingą pasaulio tašką, kaip apie vietą, kurioje iš esmės nėra jokios ramybės.

Tačiau ten, aš jaučiau didelę ramybę. Kodėl? Nes ten aš jaučiau Viešpatį. Aš jaučiau Jo artumą.

Aš galiu lengvai užsimerkti ir įsivaizduoti, kaip Viešpats eina šalia manęs palei Galilėjos ežero pakrantę. Man taip pat lengva ir palanku įsivaizduoti kaip Viešpats eina šalia manęs bet kurioje vaizdingoje gamtinėje aplinkoje, kurioje tik esu buvęs.

Vis dėlto, ramybę suteikia ne visa ši supanti aplinka. Ramybę suteikia Dievo artumo suvokimas, kurį jaučiu savo širdyje, kai būnu šiose aplinkose. Atėjus gyvenimiškiems rūpesčiams, būtent, tą jausmą, jog „Dievas su manimi“, man svarbu atgaivinti, įsivaizduoti ir matyti dvasinėmis akimis.

Drauge, nesvarbu, kur šiuo metu bebūtumėte, Jėzus Kristus yra jūsų pasitenkinimo šaltinis. Pamatykite kaip Viešpats ramybėje eina kartu su jumis. Pajuskite Jo artumą. Suvokite Jo nuostabią jėga ir valdžią jūsų gyvenime. Jei tikėjimu įžengsite į asmeninius santykius su Jėzumi Kristumi ir gyvensite įsitikinę Jo dalyvavimu ir aprūpinimu jūsų gyvenime, aš jums pažadu, jog patirsite tikrąją ramybę.

Jei šiame nepastoviame pasaulyje grumiatės su neramumu, spustelėkite čia, kad sužinotumėte daugiau apie tai, kaip galite surasti ramybę ir joje gyventi.

­