Atrandant Dievo tiesą gyvenimo audrosePavyzdys

Tragedijos triumfas

Kai autorius nusprendžia pradėti rašyti romaną, jis, įprastai, jau žino kaip pasibaigs jo knyga. Jis žino su kokiais konfliktais susidurs pagrindiniai veikėjai ir kaip jie juos išspręs.

Lygiai taip pat yra ir su Dievu. Jis rašo jūsų istoriją ir Jis jau žino kuo viskas pasibaigs. Kartais, mums norisi šaukti: „Kas gi nutiks?“ Mes norime žvilgtelėti į paskutinį puslapį. Nežinant visos istorijos, mums sudėtinga pasitikėti tuo, kad tikslas, kurį Dievas numatė mūsų problemoms, yra tikrai vertas viso to skausmo.

Jobas yra tobulas pavyzdys žmogaus, kuris, ko gero, buvo sumišęs dėl Dievo tikslų jo kentėjimams. Jis šaukiasi Dievo savo nusivylime ir daugelį kartų artėja prie nevilties. Bet Dievas primena Jobui, kad Visagalio tikslai ir planai visada įsiviešpatauja. Nors Dievas niekada nepasakojo Jobui apie jo kentėjimų tikslą, Jis pažada Jobui, kad vis tiek viską valdo.

Mes, galbūt, neišgirsime visos istorijos apie tai, kaip mūsų kentėjimai įgyvendina Dievo planą. Bet mus turėtų įtikinti žinojimas, kad Dievas visada turi tikslą mūsų išgyvenimams.

Mes galime kantriai laukti Dievo plano, kuomet žinome, jog jis niekada nebus sugadintas. Mūsų kentėjimas tėra maža didelės Dievo meilės pasauliui istorijos dalis.

Malda: Brangus Dieve, kartais, man sunku tikėti, kai nematau savo kentėjime tikslo. Duok man kantrybės ir padėk pasitikėti, jog Tu visuomet viską valdai. Dėkoju už Tavo tobulą planą, numatytą šiam pasauliui. Amen.