Atrandant Dievo tiesą gyvenimo audrosePavyzdys

Išbandymų priežastis

Prieš susidurdami su dideliu išbandymu, dauguma krikščionių, atrodo, yra įsitikinę, kad jie gerai įsisąmoninę Romiečiams 5:3–4 ir, atėjus sunkiam laikotarpiui, gali lengvai pritaikyti tai savo gyvenime. Tuomet, viskas pasikeičia. Galbūt, jie patiria mylimo žmogaus netektį, iškyla problemų jų santuokoje arba sulaukia skambučio nuo daktaro su žodžiais: „Jums diagnozuotas vėžys“.

Būtent tokiomis akimirkomis dažnai prieiname prie suvokimo, kokie esame silpni... ir tai gali būti tamsūs laikotarpiai. Bet tomis akimirkomis turime pasirinkimą. Galime nusigręžti nuo krikščionybės, bėgti nuo realybės arba pripažinti, jog mūsų aplinkybės yra iš Dievo.

Turime atkakliai ir ištvermingai judėti pirmyn. Turime pasitikėti, kad Dievui, kuris žino mūsų galvos plaukų skaičių, rūpime pakankamai, kad Jis nepaisant nieko mumis pasirūpintų. Ir kiekvieną rytą turime sau apie tai priminti.

Patirdami išmėginimus, su kiekviena diena augame gebėjime atkakliai ir ištvermingai eiti per sunkius laikotarpius. Ištvermingai ir atkakliai judėti pirmyn – tai vienas iš dalykų, kurį Šventasis Raštas mums dažnai nurodo daryti. Tad į vystymąsi būti atkakliais ir ištvermingais negalime žiūrėti paviršutiniškai!

Apaštalas Paulius kalba, jog ištvermė, kurią gimdo sielvartas, gimdo išmėgintą dorybę. Susidurdami su kentėjimais ir juos išgyvendami, tampame stipresniais žmonėmis. Mumyse susiformuoja tvirti įsitikinimai, primenantys apie mūsų asmeninę stiprybę. Žmonės, kurie ištvėrė kentėjimus, yra sunkiau paveikiami kitų žmonių nuomonių. Jie gali atsilaikyti iškilus sudėtingiems moraliniams konfliktams ir atsiradus gundymams, nes atkakliai iškentėjo sunkumus. Tai yra brangi dovana, kurią kiekvienas iš mūsų gauname, eidami per gyvenimo audras.

Galiausiai, yra pasakoma, jog išmėginta dorybė gimdo viltį. Mes turime viltį ateičiai ir kiekvienai dienai, nes žinome, jog mūsų Dievas mus saugo. O Paulius rašo, jog ši viltis neapgauna ir neapvilia.

Visi mūsų kentėjimai galų gale gimdo viltį, kuri kiekvieną dieną išsipildo Jėzuje Kristuje.

Nėra nieko geriau, kuo galėtume girtis!

Malda: Brangus Dieve, dėkoju, jog naudoji mano kentėjimus, kad darytum mane labiau panašų į Tavo Sūnų. Padėk man ištvermingai judėti pirmyn, augti dorybėje ir atrasti viltį Tavyje. Dovanok man tikėjimo, jog per mano išmėginimus Tu darai mane geresniu. Ačiū, kad rodai savo malonę, kai patiriu nesėkmes. Amen.